„Savaitė“: kas pavogė 6 metus mūsų gyvenimo

„Savaitė“: kas pavogė 6 metus mūsų gyvenimo


Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite atsakymą, kodėl Lietuvoje žmonės gyvena trumpiau nei daugelyje ES šalių. Šiame numeryje taip pat yra pasakojimas apie jau 25 metus Vilniuje veikiančia nemokamą valgyklą. Istorinės atminties tema – apie pieš 60 metų, 1957 m. lapkričio 29 d., Vilniuje šaudytą Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.


Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sveikatos būklė pagerėjo, šioje srityje mes dar gerokai atsiliekame nuo daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių. Pernai galėjome išvengti 1 iš 3 mirčių, bet neišvengėme. Priežastys – labai įvairios, tačiau bene ryškiausia – skurdas.


Nors Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (2015 m. buvo 74,6 metų), šis rodiklis 6 metais mažesnis už ES vidurkį (80,6 metų) ir mažiausias ES. Tokias išvadas paskelbė Europos Komisija (EK) pateiktoje ES ir pavienių valstybių narių gyventojų sveikatos būklės apžvalgoje „Šalies sveikatos profilis 2017“. Maža to, dokumente pabrėžiama, kad itin skiriasi vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (69,2 metų) yra daugiau kaip 10 metų trumpesnė už moterų (79,7 metų), ir tai – didžiausias skirtumas ES.

REKLAMA


Iš tiesų mūsų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Po ilgo sąstingio ir net trumpėjimo laikotarpio Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ėmė vėl ilgėti 2007 m. ir užpernai pasiekė 74,6 metų, t. y. tapo beveik 3 metais ilgesnė, nei buvo 2000-aisiais. Tačiau Ispanijoje ji siekia 83 metus (ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ES), po šios šalies lentelėje besirikiuojančioje Italijoje – 82,7 metų, Prancūzijoje – 82,4 metų. Ilgesnė nei ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė skaičiuojama ir Liuksemburge, Švedijoje, Мaltoje, Kipre, Nyderlanduose, Suomijoje, Airijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Danijoje, Vokietijoje. Šalys, kuriose vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra mažesnė nei 80,6 metų, – Čekija, Estija, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Latvija, Bulgarija.


Daugiau šia tema – publikacijoje „Gyvename trumpiau, nei galėtume. Kodėl?“


„Savaitė“: kas pavogė 6 metus mūsų gyvenimo


Socialinis centras „Betanija“ jau kone 25 metus visuomenėje bene labiausiai žinomas savo nemokama valgykla, į kurią pasistiprinti kasdien užsuka keli šimtai gyvenimo negandų prispaustų sostinės gyventojų.


Į šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios esančią ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ globojamą „Betanijos“ valgyklą kasdien traukia būreliai nepriteklių prispaustų žmonių. Čia jie kasdien nemokamai gauna šiltus pietus, arbatos, įvairių užkandžių.


Tačiau lapkričio 19-oji buvo kitoks sekmadienis. Ne tik dėl to, kad tą dieną Vilniuje buvo švenčiami Taikos Karalienės – Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos – Aušros Vartų atlaidai, bet ir todėl, kad po šv. Mišių visi jas aukoję Lietuvos vyskupai atvyko į „Betanijos“ valgyklą pavalgyti kartu su nemažu būriu vargstančių žmonių.

REKLAMA


Taip šiemet pirmą kartą buvo paminėta popiežiaus Pranciškaus paskelbta Pasaulinė vargstančiųjų diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į materialinį skurdą ir neteisybę kenčiančius žmones, likimo ir kitus nuskriaustuosius.


Plačiau apie tai – rašinyje „Į „Betaniją“ – pavalgyti ir praskaidrinti vienatvės“.


„Savaitė“: kas pavogė 6 metus mūsų gyvenimo


Prieš 60 metų, 1957 m. lapkričio 29 d., Vilniuje buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.


Apie A. Ramanauską-Vanagą pastaruoju metu rašyta ir kalbėta išties daug. Vienas iškalbingiausių dokumentų, liudijančių, ką teko iškęsti į sovietų rankas paskutiniam iš aukščiausių partizanų vadų pakliuvusiam A. Ramanauskui, yra kalėjimo ligoninės, į kurią partizanas pateko po baisių kankinimų, gydytojų surašytas aktas su žyma „Visiškai slaptai“, kartu su kitais bylos dokumentais saugomas Lietuvos ypatingajame archyve.


Akte rašoma: „1956 m. spalio 15 d., Vilnius. Mes, žemiau pasirašę gydytojų komisija, kurios sudėtyje LTSR MVD [sovietinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos] kalėjimo Nr. 1 chirurginio skyriaus vedėja vyr. ltn. E. A. Lagotskaja, chirurgas-konsultantas V. S. Vorobjov, 1.0. sandalies [sanitarinės dalies] viršininkas kpt. Kuzmin, surašėme šį aktą apie tai, kad: kalinys Ramanauskas Adolfas, Liudviko g. 1918 m. pristatytas į kalėjimo Nr. l chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkioje būklėje. Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški veido, viso kūno galūnių raumenų traukuliai. Pulsas vos juntamas, minkštas, kraujo spaudimas 60/40. Ligonis visas kruvinas. Lytinių organų srityje masyvus raištis, persisunkęs šviežiu raudonu krauju, nuėmus raištį pastebėti didžiuliai kraujo krešuliai, ant mašnos [kapšelio] – plati plėštinė žaizda, padengta kraujo krešuliais. Dešinė akis padengta hematoma ant viršutinio voko, taip pat ant voko pastebėtos 6 durtinės žaizdos, pagal diametrą padarytos plonu laidu ar vinimi, siekiančios akį; daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos 3-o piršto pjautinė žaizda. Išvedant ligonį iš šoko, skubiai perpiltas kraujas 400, O, gliukozė 40%-40, morfijus, vaistai širdžiai. Po šių priemonių pakilo kraujo spaudimas iki 120/80, pulsas tapo patenkinamas, sąmonė vis dar neaiški. Ligonis nugabentas į operacinę. Ant lytinių organų pastebėta: dešinėje mašnos pusėje didelė plėštinė žaizda ir kairėje pusėje žaizda, nėra abiejų kiaušinėlių, sėklidžių kanalėlių. Padaryta chirurginė operacija pašalinant negyvus audinius, sustabdytas kraujoplūdis. Mašnos žaizdos užsiūtos ketguto siūlais. Operacijos metu komplikacijų nebuvo. Po operacijos sąmonė liko neaiški, nors operacijos metu ligonis reagavo į skausmą. Sąmonę atgavo 1956 m. spalio 13 d. Pastaruoju metu pravedamas gydymas: antibiotikai, vaistai širdžiai, perrišimai. Ligonį konsultavo spec. gydytojas okulistas, nes pas kalinį Ramanauską daug durtinių žaizdų ant dešiniojo voko ir akies, galimas dešinės akies regimojo nervo pažeidimas. Kraujo išsiliejimas į akį. Paskirtas gydymas. Pooperacinis periodas normalus, be komplikacijų, nors laiko praėjo dar labai mažai. Ligonis taisosi. Pooperacinė diagnozė: trauminis šokas. Plačios mašnos žaizdos – nėra mašnos turinio. Gausus kraujoplūdis. Durtinės žaizdos ant dešinės akies. Savęs sužalojimas. Tardymas galimas (sėkmingai gydant) po 2–3 savaičių [toliau – komisijos narių parašai].“


Visą istorinę publikaciją „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – mokytojas, tapęs partizanų vadu“ rasite žurnale „Savaitė“.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>