Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti dėl karantino režimo pratęsimo iki birželio pabaigos.

„Vyriausybė spręs dėl karantino nutarimo pratęsimo, kadangi tas nutarimas yra daugybę kartų keistas, tai bus išdėstyta tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis. Turbūt siūlysime pratęsti iki birželio pabaigos“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo I. Šimonytė, kartu pažymėdama, kad pandeminė situacija visgi gerėja.

„Galiu su atsargiu optimizmu pasakyti, kad situacija gerėja visose srityse, ne tik susirgimų skaičiumi, bet ir ligoninių užimtumu“,– teigė premjerė.

I. Šimonytė: neaišku, kokia epidemiologinė situacija bus rugsėjį, todėl svarbiausia – mokyklų pasiruošimas

Premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vis dar neaišku, kokia epidemiologinė situacija bus rugsėjį, todėl, pasak jos, svarbiausia yra tinkamai paruošti ugdymo įstaigas naujiems mokslo metams. Ministrė pirmininkė teigia, kad per vasarą būtina pasirengti sklandžiam kontaktinio ir nuotolinio mokytojų darbo derinimui, paruošti tam reikiamas technines priemones.

„Turbūt svarbiausias aspektas vis dėlto yra ugdymo įstaigų pasiruošimas. Nes net jeigu vakcinų dokumentacijos įregistravimas, kad galima skiepyti vaikus, bus atliktas kažkada artimiausiu metu Europos Sąjungoje, tai vis tiek bus tik dalis vaikų. Ir, žinoma, nuo kiekvieno iš tėvų priklausys, ar bus priimtas sprendimas skiepyti“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Premjerė akcentuoja, kad apie jaunesniojo amžiaus vaikų skiepijimą nuo COVID-19 kol kas apskritai nėra kalbos. Todėl, pasak jos, būtina ruoštis ateinantiems naujiems mokslo metams, kad kuo sklandžiau būtų galima vykdyti mokinių mokymą tiek tiesioginiu, tiek nuotoliniu būdu.

„Vadinasi, mums vis tiek reikėtų ruošti ir technines, technologines priemones. Tarkime, kad galima būtų derinti sklandžiau darbą nuotoliu ir kontakte, kas buvo problema dabar, nes tam nebuvo pasiruošta. Kadangi vienu metu mokytojai dėstyti pamoką ir vaikams, sėdintiems klasėje, ir vaikams, esantiems nuotolyje, nebuvo tiesiog techninių galimybių“, – teigė ministrė pirmininkė.

„Ir tai yra didelė problema todėl, kad nuo kai kurių tėvų sprendimų ir įsitikinimų apie testavimą ir apie tai, kad smegenys yra kažkur nosyje, deja, susidaro tokia situacija, kad kiti vaikai negali sugrįžti į mokyklas. Tai to, žinoma, negali būti, tam labiausiai ruošiamės“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat pripažino, kad kol kas sudėtinga būtų prognozuoti, kokia epidemiologinė situacija bus rudenį. Ji akcentuoja, kad vis tik mišraus ugdymo gali prireikti.

„Aš negaliu pasakyti, ar rugsėjį mes turėsime visur puikią epidemiologinę situaciją. Gali, tarkime, susidaryti židiniai kokioje nors savivaldybėje ir to mišraus ugdymo gali reikėti. Apskritai mišriam ugdymui turi būti pasiruošta ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, kad ir tai pačiai gripo epidemijai“, – sakė premjerė.  

„Ir nemanau, kad tai būti žalinga turėti algoritmus, kurie leidžia sklandžiai daliai mokinių mokytis kontaktu, daliai – ne. Ir dabar labiausiai tai sutrukdė, kad praėjusią vasarą nebuvo galvota apie tai, kad reikės gana smarkiai keisti ugdymo mokyklose būdą“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė apie Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymo poveikį: mūsų pagrindinės rinkos yra visai kitos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas turėtų poveikį kai kuriems sektoriams, tačiau Lietuvos ekonominiai ryšiai su šia šalimi yra riboti.

Premjerė priminė, kad panašios diskusijos buvo kilusios 2014 metais.

„Esame buvę toje diskusijoje 2014 metais, kai kažkas siūlė sviestu patrankas tepti ir dar įvarius dalykus daryti, buvo prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika dėl Rusijai nustatytų sankcijų labai smarkiai nukentės. Žinoma, kažkokie sektoriai, kurie buvo labiau susiję su Rusijos ekonomika, nukentėjo, bet ne dėl ES įvestų sankcijų, o dėl tų sankcijų, kurias įsivedė Vladimiras Putinas savo žmonių atžvilgiu“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

 „Tokius dalykus gana sunku prognozuoti. Tai yra režimų sprendimai, kaip jie reaguoja į tarptautinės bendruomenės sprendimus, yra sunkiai prognozuojama. Taip pat buvo teigiama, kad yra labai didelė dalis eksporto, nors labai didelė dalis to eksporto buvo reeksportas. Tie sektoriai, kurie susiję, tarkime, su logistika, su pervežimais, taip, poveikį junta, bet ne gamyba ir ne kitos ekonomikos šakos. Negaliu pasakyti, kad nebūtų jokio poveikio, žinoma, kad tai būtų netiesa, bet vertinant didelį paveikslą, visą Lietuvos ekonomiką, tie ryšiai yra riboti, ir mūsų pagrindinės rinkos yra visai kitos“, – tikino ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė taip pat priminė, kad Lietuva vienašališkai negali įvesti ekonominių sankcijų, tam reikia vieningo ES sprendimo.

„Ekonominės sankcijos yra ES sprendimai ir taip, yra ką svarstyti ES šitoje srityje, bet tam reikia kiek įmanoma vieningesnio sprendimo, kad nebūtų galimybės pabėgti nuo tų apribojimų, kuriuos norima nustatyti“, – sakė I. Šimonytė.

Diskusijos apie platesnių sankcijų taikymą Baltarusijos režimui kilo po to, kai sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.