Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad situacija Ukrainos – Rusijos pasienyje Lietuvai tiesioginės grėsmės nekelia, nors, pažymi jis, Maskvos telkiamos karinės pajėgos ir eskaluojama įtampa turi įtakos NATO šalių saugumui.

„Rusijos pajėgų telkimas rytinėje Ukrainos dalyje arba prie rytinės Ukrainos sienos yra grėsmė saugumui bendrai: NATO saugumui ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasak jo, kaip klostysis saugumo situacija toliau, labai priklausys nuo tolesnių Ukrainos pasienyje sutelktų Rusijos karinių vienetų veiksmų.

Kita vertus, pažymėjo V. Rupšys, negalima sakyti, kad dėl agresyvių Kremliaus veiksmų Ukrainos pasienyje Lietuvai kyla tiesioginė grėsmė.

„Tiesioginės grėsmės Lietuvai turbūt ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.

Tačiau, pažymėjo jis, įsiplieskus kariniams veiksmams, Lietuvos ir NATO saugumo situacija keistųsi. Tai, tikino kariuomenės vadas, turėtų įtakos ir Aljanso narių veiksmams užsitikrinant saugumą.

„Kilus bet kokiam kariniam konfliktui, tai paveiktų tiek mūsų, tiek NATO saugumą ir veiksmus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie pasiruošimą situacijai buvo informuotas ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tai, kad Rusijos eskaluojamą situaciją atidžiai stebi Aljansas, patvirtino ir susitikime dalyvavęs NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jacobas S. Larsenas.

„NATO labai atidžiai stebi situaciją, ir Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia labai didelį nerimą. Tai nėra paaiškinama. Niekas nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos. NATO pajėgos Lietuvoje yra susitelkusios atgrasymui, kad būtų galima užtikrinti žmonių laisvę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

„NATO yra visuomet pasiruošusi ginti šalis. Mes esame gynybinė organizacija, stebime situaciją Ukrainoje labai atidžiai“, – pridūrė Jacobas S. Larsenas.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais. Susitikimas skirtas apžvelgti NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti derybų karo draskomoje Rytų Ukrainoje, pabrėždamas, kad čia atsinaujinusios kovos kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms.

Pasiūlymas susitikti derybų pateiktas, kai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Kilo susirūpinimas dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.

Ukraina, Europos Sąjunga (ES) ir JAV neseniai pareiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos ir apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės Ukrainos sienų. Teigiama, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkta per 100 tūkst. Rusijos karių.

V. Zelenskis teigia, kad Ukraina nori užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, bet yra pasiruošusi gintis, jei bus užpulta.

Rusija atitrauks karius nuo Ukrainos sienos

Rusija penktadienį pradės karinių pajėgų atitraukimą nuo Ukrainos sienos, paskelbė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu, praneša „The Moscow Times“.

Ministras, kuris ketvirtadienį atvyko stebėti karinių pratybų aneksuotame Kryme, nurodė pajėgoms balandžio 23 d. pradėti sugrįžimą į nuolatines bazes nuo Rusijos ir Ukrainos sienos bei Krymo.

Rusijos karinių pajėgų sutelkimas Kryme ir pasienyje su Ukraina sukėlė susirūpinimą Vakarams. Rusija tvirtina, kad kariai į Ukrainos pasienį buvo permesti pratybų tikslais. S. Šoigu ketvirtadienį pareiškė, kad karinės pratybos baigtos.

„Pajėgos pademonstravo savo sugebėjimą užtikrinti patikinimą šalies gynybą“, – teigė S. Šoigu, bet nenurodė, ar visi kariai bus atitraukti į nuolatines bazes.