Lietuvos Prezidentūra pripažįsta, kad kai kurie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, deklaruoti trečiadienį skaityto metinio pranešimo metu, kelia nerimą.

„Klausėme prezidento Putino kalbą ir toje kalboje, deja, buvo kelios frazės, kurios kelia nerimą. Pavyzdžiui, tai, kad Rusija duos atsaką, jeigu matys, kad yra peržengiamos raudonosios linijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Pasak jos, nerimą kelia būtent tai, kad V. Putinas savo kalboje pažymėjo, jog pati Rusija nustatys, kas, jos supratimu, yra raudonosios linijos, kurias peržengus Kremlius duotų atsaką.

„Yra pasakoma, kad tai, kas yra tos raudonosios linijos ir kur jos yra, nustatys pati Rusija – nesiremiant kažkokia tarptautine praktika ir tarptautine teise. Visa tai kelia daug nerimo“, – teigė A. Skaisgirytė.

Pastaruoju metu tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių sostinių, trečiadienį savo metiniame pranešime V. Putinas teigė norintis palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis. Tačiau kartu V. Putinas pažymėjo, kad, jei „gerais ketinimais bus piktnaudžiaujama“, Rusija reaguos, o tai, kas yra raudonosios linijos, nustatys Maskva.

„Mes patys nuspręsime, kur kiekvienu atveju yra raudonoji linija“, – sakė V. Putinas.

I. Šimonytė: agresyvi Rusijos užsienio politika yra V. Putino įrankis, siekiant išlaikyti valdžią

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį išsakyti pareiškimai, kad pats Kremlius nusistatys raudonas linijas, kurias peržengus bus duodamas atsakas, iš esmės reiškia, jog tolesnių Rusijos veiksmų prognozuoti praktiškai neįmanoma. Premjerė pažymi, kad Rusija ne vieną kartą, smunkant V. Putino populiarumui, agresyviais užsienio politikos veiksmais siekdavo mobilizuoti savo rinkėjus.  

„Kol kas aišku, kad situacija išlieka įtempta, nes interpretuoti tai, kas buvo pasakyta, galima labai įvairiai. Pareiškimas, kad mes patys brėšime raudonas linijas, iš esmės reiškia, kad galima tikėtis bet ko“,– „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė, akcentuodama, kad Vakarams būtina išlikti budriems bei padėti Ukrainai.

„Mes visuose tarptautiniuose formatuose, kuriuose esame, ES, NATO ir dvišalėje partnerystėje, turime laikytis labai atidžiai. Labai akylai stebėti situaciją ir padėti Ukrainai“,– sakė ji.

Ministrė pirmininkė mano, kad dalis Vakarų valstybių vis dar turi vilčių rasti diplomatinio susikalbėjimo būdus su Kremliumi. Tačiau I. Šimonytė tvirtina, kad šiuo atveju konstruktyvaus dialogo pasiekti neįmanoma, kadangi Rusijos valdžia turi labai aiškius metodus, siekiant išlaikyti valdžią.

„Vakarų bendruomenės dalis turėjo kažkokių iliuzijų, kad kažkaip galima Kremlių užkalbėti, kažkokiu gerumu. Man atrodo, kad labai dažnai gyvenime gerumu ir kantria diskusija galima pasiekti labai daug, bet aš esu tikra, kad čia ne tas atvejis. Todėl, kad yra labai rimtų vidinių tikslų, dėl kurių Putinas šitaip elgiasi“,– teigia premjerė.

I. Šimonytė mano, kad V. Putinas, matydamas populiarumo mažėjimo tendencijas, sieks įtikinti rinkėjus, jog, nepaisant ekonominės situacijos prastėjimo Rusijoje, gyventojams Kremlius sieks suteikti finansines paskatas, kuriomis bus tikimasi susilaukti palankumo rudenį numatomuose „rinkimuose“.  

„Ekonominė padėtis nėra labai gera, turtinga valstybė per šitą laiką prarado labai daug žmonių gerovės. Tai tą vakar matėme ir iš tų pareiškimų, kad štai dabar dalinsime pinigus. Suprantama, rudenį yra rinkimai. Kad ir kokie kvazi, bet vis tiek tai yra tam tikras pasimatavimas, ir tikslas turėti Konstitucinę daugumą kainuoja net ir Putinui“,– teigia premjerė.

Visgi būtent agresyvi užsienio politika, ministrės pirmininkės nuomone, yra antrasis Kremliaus įrankis, kuriuo siekiama išlaikyti dalies visuomenės palaikymą Rusijoje.

„Ne vieną kartą istorijoje Rusijoje yra išbandytas ir kitas būdas. Tas vadinamas „mažas pergalingas karas“, kai žmonėms tiesiog sukuri tokio 1945 m. pakartojimo iliuziją ir kažkuriai daliai visuomenės tai, deja, veikia“,– kalbėjo I. Šimonytė.