Prezidentūra ragina neskubėti atlaisvinti visą prekybą: verta diskutuoti apie diferenciaciją skirtingose savivaldybėse

Prezidentūra ragina neskubėti atlaisvinti visą prekybą: verta diskutuoti apie diferenciaciją skirtingose savivaldybėse


Penktadienį pranešus apie svarstymus nuo balandžio 12 dienos atverti visą prekybą, prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad reikėtų diskutuoti apie galimybę savivaldybėse taikyti skirtingo laisvumo reikalavimus.


„Toks planas turėtų būti detaliai išanalizuotas ir pasverti visi privalumai ir trūkumai, nes užsikrėtimo skaičiai auga ir jie yra labai nevienodi skirtingose savivaldybėse. Jeigu žiūrėtume Vilniaus atvejį, rodiklis 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų siekia beveik 800, tai yra net blogesnis negu vasario mėnesio pradžioje. Turbūt būtų vertinga diskutuoti, ar negalėtų būti tam tikra diferenciacija skirtingose savivaldybėse“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.


„Jeigu mes turime apribojimus keliauti tarp savivaldybių, tai tada būtų logiška turėti ir skirtingus tam tikrus režimus skirtingose savivaldybėse, kalbant apie karantino griežtumą“, – pridūrė prezidento patarėjas.


Pasak jo, teritorinį karantino reguliavimą taiko ir kitos šalys, pavyzdžiui, Švedija, Norvegija.

REKLAMA


„Švedijoje, Norvegijoje taikomas teritorinis karantino reguliavimas ir prekybos veikla tikrai galėtų šiek tiek skirtis skirtingose šalies savivaldybėse. Tam yra labai objektyvi priežastis, užsikrėtimo ir pandemijos paplitimo mastas yra labai skirtingas – Vilniuje rodiklis – 800, Kaune – jau 400, o einant toliau į vakarus yra savivaldybių, kur apskritai užsikrėtimo skaičiai yra dar gerokai mažesni“, – teigė S. Krėpšta.


Penktadienį po susitikimo su premjere ir ekonomikos bei sveikatos apsaugos ministrais Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sakė, kad svarstoma visą prekybą atverti balandžio 12 dieną.


Šiuo metu gali veikti parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Nebūtinųjų prekių parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, gali veikti kaip prekių atsiėmimo punktai.


S. Krėpšta: žaliasis pasas padėtų suvaldyti pandeminę situaciją


Prezidentūra palaiko skiepų paso pritaikymo idėją Lietuvoje, nes tai padėtų suvaldyti pandeminę situaciją ir leistų svarstyti apie tam tikrą saugų karantino atlaisvinimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

REKLAMA


„Žaliojo paso ar imuniteto sertifikato idėją prezidentas tikrai remia ir jau remia kurį laiką. Tai būtų tikrai prasmingas instrumentas, jeigu mes jį turėtume Lietuvoje, nes tai leistų galvoti apie tam tikrą saugų karantino reikalavimų atlaisvinimą, ypač asmenims, kurie yra paskiepyti abiem dozėmis vakcinos arba persirgę, arba turi neigiamą testą“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.


„Turint tokį ilgą, keturis mėnesius trunkantį karantiną, tai tikrai padėtų suvaldyti situaciją ir turbūt mes išvengtume tokių situacijų, kai patys žmonės ima eksperimentuoti nekontroliuojamai ir, be abejo, prisiimdami visas papildomas rizikas“, – pridūrė jis.


Todėl prezidento patarėjo įsitikinimu, toks skiepų sertifikatas būtų naudingas, o vėliau, anot jo, būtų galima diskutuoti ir, kur jį tinkamiausiai būtų galima panaudoti.


„Tada jau būtų galima diskutuoti, kur jį galima panaudoti, kokioms veikloms ir žvelgiant į vakcinuotų žmonių skaičių ir t.t. Bet visų pirma reikia turėti tą elektroninį sprendimą ir tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė sprendimą paruoš artimiausiu metu“, – sakė jis.


S. Krėpštos teigimu, norint sukurti platformą ar aplikaciją, kuri saugotų gyventojų duomenis, visų pirma reikia atlikti tam tikrus techninius darbus. Visgi prezidento patarėjas, atkreipia dėmesį, kad šį iššūkį galima išspręsti ir paprasčiau – atsispausdinus duomenis apie skiepą nuo COVID-19 iš e.sveikatos.



„Galima rasti ir paprastesnių būdų. Ir e.sveikatoje yra įrašai apie skiepus, galima ir popieriniu formatu naudoti tam tikrus įrodymus, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad kertant savivaldybės ribas ar kitose veiklose būtų galima naudoti tokį skiepų sertifikatą“, – teigė prezidento patarėjas.


S. Krėpšta: augant į Lietuvą atgabenamų vakcinų kiekiams, problemos skiepijant išlieka


Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad Lietuvą pasiekiant vis daugiau vakcinų nuo COVID-19, problema išlieka skiepijimo taiklumas ir tai, kad ne visi asmenys, kurie turi teisę jau dabar vakcinuotis, sulaukia informacijos.


„Prieigą prie skiepų šiuo metu praktiškai turi beveik 1 mln. šalies gyventojų – vos mažiau nei pusė šalies suaugusių gyventojų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.


„Kaune ir Vilniuje gyvenantys šie asmenys gali per 2-3 minutes užsiregistruoti ir gauti skiepą per ateinančias 1 ar 2 darbo dienos. Turbūt problema yra tokia, kad ne visi asmenys žino, kad jie gali gauti skiepą. Čia (gyventojų – ELTA) informavimas yra kritinis. Ir savivaldybės, ir Sveikatos apsaugos ministerija turėtų dėti daugiau pastangų, kad tie žmonės žinotų, kad jie gali gauti skiepą. Nes, akivaizdu, kad ne visi iš paminėto 1 mln. asmenų žino, jog jie gali gauti skiepą pagal šiuo metu galiojančią ir Sveikatos ministerijos nustatytą skiepijimo tvarką“, – sakė prezidento patarėjas.


Apskritai, S. Krėpštos teigimu, skiepijimo taiklumas Lietuvoje yra nedidelis. Šiuo atžvilgiu, pažymėjo jis, šalis rodo vienus prasčiausius rodiklius tarp visų Europos Sąjungos šalių.


„Asmenys, kurie yra vyresni nei 80 metų, jų skiepijimas vyksta pusantro mėnesio. Tačiau tik 40 proc. šių asmenų yra gavę pirmąjį skiepą. Tai ne koks rodiklis ir ES kontekste mes išsiskiriame blogąja prasme. Mažiau taikliai už mus skiepija tik pora valstybių. Reikėtų papildomų pastangų pasiekit šiuos asmenis“, – sakė jis.