Pastarųjų mėnesių įvykiai finansų rinkose investuotojams priminė kelias pagrindines taisykles, kurias dėl ilgus metus užsitęsusio JAV akcijų rinkų ralio norėjosi lengvai ignoruoti. Investicinio portfelio diversifikacija, rizikos valdymas ir disciplina – kertiniai principai, leidžiantys sumažinti neigiamą svyravimų poveikį. Tačiau ką daryti, jei portfelio vertė krenta tiesiog akyse, o neapibrėžtumas išlieka?

Tomas Bakutis

Balandžio 2 dieną JAV prezidento paskelbti tarifai prekybos partnerėms išmušė paskutinį ramstį tikėjusiems, kad Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose atneš ekonomikos klestėjimą ir tolesnį akcijų rinkų augimą. Vasario viduryje pradėjęs svyruoti investuotojų pasitikėjimas po „išsivadavimo dienos“ galutinai išgaravo, o akcijų rinkos įsisuko į jau mėnesį besitęsiantį stiprios turbulencijos laikotarpį, kurio metu matėme ir vieną sparčiausių per beveik šimtmetį akcijų rinkų kritimą, ir optimizmo bangą su bemaž 10 proc. siekiančiais akcijų indeksų šuoliais.

Obligacijų ir žaliavų rinkos taip pat neišvengė smarkių svyravimų. Investuotojai pradėjo kvestionuoti JAV vyriausybės skolos vertybinių popierių kaip „saugaus užutėkio“ statusą, dalį lėšų nukreipdami į didžiųjų Europos šalių obligacijas. Auksas šovė į dar nematytas aukštumas, o naftos kaina dėl gresiančio lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo buvo grįžusi į ketverius metus nematytas žemumas.

Stabilumo daugiau, bet nerimas nedingo

D. Trumpui paskelbus 90 dienų moratoriumą daugumai naujų muitų, tai suveikė raminančiai. Akcijų rinkoms iš dalies pavyko kompensuoti patirtą nuosmukį ir atsirado šiokių tokių stabilizacijos ženklų. Vis tik pasėtas nerimas ir dėl JAV politikų radikalių sprendimų išaugęs neapibrėžtumas, tikėtina, dar kurį laiką neleis akcijų rinkoms grįžti į prieš tai buvusias aukštumas.

Juo labiau, kad ir tikroji prekybos karo įtaka JAV bei pasaulio ekonomikoms pasimatys ne tuojau pat, o ateinančiais metų ketvirčiais. Kai sprendimų svoris ir jų pasekmės tokiu mastu priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, prognozuoti poveikį rinkoms labai sudėtinga.

Praėjusių metų rinkų augimą didele dalimi lėmė nedidelis skaičius technologijos milžinių, traukusių indeksus aukštyn. Dabar matome kitokio pobūdžio ir priešingai veikiančią koncentraciją, kai kelių žmonių sprendimai iš esmės formuoja rinkų kritimo trajektorijas.

Rizikos ženklai buvo matyti dar kilimo metu

Pažvelgus į praėjusių metų finansų rinkų dinamiką, akivaizdu, kad ženklų apie artėjančius iššūkius netrūko. Dar 2024-ųjų pavasarį rinkos demonstravo solidų maždaug 10 proc. augimą, kuris daugumos analitikų buvo vertinamas kaip tvirta metų pradžia.

Visgi, jau tuo metu viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie rizikas: infliacija, kuri nerodė ženklų mažėti, politinis neapibrėžtumas artėjant JAV prezidento rinkimams, aštrėjanti retorika tarptautinės prekybos klausimais.

Nors rinkos dar kurį laiką kopė aukštyn, pasiekdamos net 20 proc. ir didesnį augimą, ši euforija galiausiai pasirodė esanti perteklinė. Šiandien, kai indeksai sugrįžo į metų pradžios startinę poziciją, galime pasakyti, kad „Swedbank investicijų valdymo“ pensijų fondų valdytojų laiku priimti sprendimai – labiau diversifikuoti portfelį, mažinti stipriai brangusių sektorių dalį, didesnę dalį nukreipti į Europą – pasiteisino. Išankstinis pasirengimas padėjo sušvelninti rinkų korekcijų padarinius.

Obligacijos: saugus užutėkis, bet Europoje

Prekybos karų kontekste, o taip pat priimant sprendimus dėl pensijų fondų valdymo, buvo galima pasitikrinti ir kitą klasikinę taisyklę, kad kartu su amžiumi turi augti ir obligacijų dalis portfelyje.

Antrojoje pensijų pakopoje taikoma gyvenimo ciklo koncepcija pasiteisino: jaunesnio amžiaus dalyvių fondai su didesne akcijų dalimi patyrė ir didesnių svyravimų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra priimtina strategija. Tuo metu konservatyvesni fondai, orientuoti į turto išsaugojimą, svyravo minimaliai – kelių procentų ribose.

„Swedbank“ pensijų fondų valdytojai, kaip jau minėta, sumažino koncentraciją į JAV rinką, didino investicijų Europoje svorį, ir taip sumažino jautrumą JAV vidaus sprendimams bei geopolitinėms rizikoms.

Disciplina – aiški strategija miglotose perspektyvose

Daugumai investuotojų kyla klausimas, ką daryti šiais nerimastingais laikais: pirkti, parduoti, laukti? Matyt, post factum rizikos mažinimas didžiąja dalimi yra nepasiteisinęs, o rinkų ateities prognozės išlieka miglotos. Kol neaiškūs JAV muitų padariniai įvairiems sektoriams, investuotojų rizikos vertinimas, strateginių sektorių identifikavimas būtų pernelyg spekuliatyvus.

Tačiau viena yra aišku – rinkų korekcijų metu reikia laikytis ilgalaikio plano, nes impulsyvūs sprendimai, paremti trumpalaikiu pesimizmu, gali atnešti daugiau žalos nei pats nuosmukis.

Investavimo disciplina yra ne mažiau svarbi nei pati investicinė idėja. Rinkos koreguojasi, bet turi tendenciją atsigauti, o investuotojai, kurie turi aiškų planą ir jo laikosi, ir būna tie, kurie ilgainiui pasiekia geriausių rezultatų.

Pranešimas spaudai.