Prezidentūra ragina Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras: būtų gerai kuo greičiau tai padaryti

Prezidentūra ragina Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras: būtų gerai kuo greičiau tai padaryti


Prezidentūra ragina Užsienio reikalų ministeriją kuo greičiau teikti ambasadorių kandidatūras į Lietuvai strategiškai svarbiausių valstybių atstovybes.


„Būtų gerai kuo greičiau tai padaryti, kad būtų galima užpildyti šitas vakuojančias pozicijas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.


Tam, kad ambasadorių skyrimo procesas į JAV, ES ir kitas Lietuvai svarbias atstovybes užsitęsė kone pusmetį, svarsto A. Skaisgirytė, ko gero, įtakos turėjo valdžių pasikeitimas po spalį vykusių Seimo rinkimų.


„Ambasadoriai galėjo būti paskirti kur kas anksčiau. Čia, matyt, susidėjo ne viena aplinkybė. Tarp jų ir Vyriausybės kaita“, – sakė patarėja, dar kartą netiesiogiai paragindama Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras.


„Nauja Vyriausybė pradėjo dirbti nuo gruodžio mėnesio – turime vasario pradžią ir pats laikas judėti su ambasadorių skyrimu“, – teigė ji.


Apie tai, kad ambasadorių paskyrimo procesą būtina spartinti, trečiadienį kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

REKLAMA


„Aš dedu visas pastangas, kad, nepaisant visų „atšalimų“ ir „atšilimų“, mes galėtume turėti asmenis, kurie vadovaus svarbiausioms Lietuvos ambasadoms“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.


Ambasadoriaus postas nėra premija


G. Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais pakomentavo ir nemažai kritikos sulaukusius prezidento argumentus, esą dėl „politinio atšalimo“ būtinybės buvę ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis negali būti skiriami į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.


A. Skaisgirytė pažymėjo, kad ambasadorių postas nėra premija, tad, pasak jos, buvę ministrai nebūtinai turi būti skiriami į šias pareigas.


„Ambasadoriaus postas nėra nei premija, nei privilegija, kodėl buvę ministrai turėtų būti skirti ambasadoriais. Tai nebūtų teisinga ir kitų kadrinių diplomatų atžvilgiu. Yra iš ko pasirinkti ir manoma, kad ministras suras pačius geriausius – tinkamus kandidatus“, – sakė patarėja.

REKLAMA


Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kritiškai įvertino G. Nausėdos išsakytus argumentus dėl „politinio atšalimo“.


„Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.


Šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.


Prezidentūra apie elektros iš Astravo AE patekimą į šalį: tai yra labai blogos naujienos Lietuvai


Reaguodama į energetikos ministro pranešimą trečiadienį, kad pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros energijos pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo AE, o už ją sumokėta per 4 mln. eurų, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad būtina spartinti energetinės sinchronizacijos su žemynine Europa procesą, siekiant išvengti elektros energijos patekimo į šalį iš nesaugios elektrinės Baltarusijoje.


„Iš tikrųjų tai yra labai blogos naujienos Lietuvai. Dar iki paleidžiant Astravo atominę elektrinę prezidentas sakė, jog tikrai turime vykdyti antiastravinį įstatymą, kuris draudžia, kad į Lietuvą patektų Baltarusijoje pagaminta nešvari, nesaugioje elektrinėje pagaminta elektra. Vyriausybė turi imtis žingsnių užkardyti tą patekimą ir pačiu artimiausiu laiku lauktume siūlymų, kaip tai galėtume padaryti“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.



„Prezidentas taip pat galvoja šaukti Valstybės gynybos tarybą, kuri būtų skirta būtent Astravo AE klausimui, aptarti situaciją, kokia ji yra dabar“, – pridūrė ji.


Vertindama ekspertų teiginius, kad dėl elektros energijos iš Baltarusijos užkardymo derėtų kalbėti su kaimynine Latvija, A. Skaisgirytė pažymėjo, kad „laukiama žingsnių iš energetikos ministro pusės, nes tai yra jo prerogatyva“.


„Pirmiausia tai turėtų daryti energetikos ministras, kiek mums žinoma, jis tą daro. Taip pat premjerė Šimonytė yra kalbėjusi su savo Baltijos kolegomis – Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais. Prezidentas savo ruožtu kalbėsis ir su Latvijos, ir su Estijos prezidentais“, – sakė ji.


Prezidento patarėja pažymėjo, kad šiuo metu svarbiausia užkardyti būtent prekybą nesaugia elektra.


„Ekspertai sako, kad kadangi elektros tinklai yra sujungti su Baltarusija, fiziškai neįmanoma tų srautų atskirti, kur jie būtų pagaminti. Mums yra svarbus kitas aspektas – kad nebūtų prekiaujama šia nešvaria elektra. Net jeigu dėl dabartinės struktūros nėra įmanomi fiziniai srautų atskyrimai, tai bent prekyba kad nevyktų. O prekybinį srautą atskirti jau yra lengviau“, – tikino ji.


Anot A. Skaisgirytės, visišką elektros srautų nuo Baltarusijos atskyrimą užtikrintų tik sinchronizacija su žemynine Europa.


„Visišką atskyrimą turbūt būtų galima padaryti tada, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys sinchronizuotųsi su žemynine Europa, ir tinklai su Baltarusija galėtų būti užkardyti. Prezidentas ne kartą sakė, kad turime spartinti sinchronizaciją. Dabar yra numatytas terminas 2025 metai, reiktų tą daryti anksčiau, (...) turime mesti visas jėgas ir pastangas, kad tai įvyktų kaip galima greičiau“, – teigė ji.

REKLAMA


Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pateikė duomenis, kad per pastarąsias 10 dienų pusė visos elektros, kuri patenka į šalį per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo AE, kita pusė – iš Rusijos.


Pasak ministro, tai iš viso sudaro 77 mln. kWh.


„Pinigais išvertus – tai beveik 4 mln. eurų. Jei tai tęsis, apie 120 mln. eurų per metus bus sumokėta tolesnei Astravo AE statybai. Todėl labai svarbu tam užkirsti ateityje kelią, kad antras ir trečias blokai nebūtų finansuojami“, – sakė D. Kreivys.


Jis pabrėžė, kad vasario viduryje Lietuva pateiks naują derybinę poziciją Latvijai ir Estijai.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>