I. Šimonytė: norėčiau tikėti, kad greituosius antigenų testus turėsime antroje vasario pusėje

I. Šimonytė: norėčiau tikėti, kad greituosius antigenų testus turėsime antroje vasario pusėje


Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad koronaviruso greitieji antigenų testai Lietuvą pasieks vasario antroje pusėje.


„Tikimės, kad pirkimai bus pabaigti, kad nebus sunkumų pasirašyti sutartis ir gauti prekes. Norėčiau tikėti, kad vasario antroje pusėje jau tikrai juos turėsime“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.


Pasak premjerės, antigenų testai būtų labai didelis palengvinimas.


„Kai testavimo apimtys buvo smarkiai padidėjusios praėjusių metų pabaigoje, nes ir atvejų skaičius buvo labai didelis, iš esmės mes rėmėmės į laboratorijų techninių pajėgumų ribas, kiek galima mėginių aptarnauti per kažkokį laiko vienetą. Antigenų testai šito apribojimo neturi ir labai palengvina gyvenimą. Jei yra apmokytas žmogus, o apmokyti tokį testą paimti galima daugelį žmonių, (...) didesniuose kolektyvuose, įmonėse, praktiškai bet kur galima testavimo procedūrą atlikti gana plačiu mastu ir per gana trumpą laiką. Tai labai didelis palengvėjimas“, – sakė I. Šimonytė.


„Žmonės, kurie tuo paprastuoju testu nustatomi kaip užsikrėtę, gali būti iš karto izoliuojami, vėliau testas pakartojamas ir tada žmonės gali grįžti į gyvenimą, kadangi testai paprasti, nes jiems nereikia laboratorijos – tai yra pagrindinis šių testų privalumas“, – nurodė premjerė.

REKLAMA


I. Šimonytė apie planuojamą ES lėšų panaudojimą: buvusios Vyriausybės planai sulaukė nemažai EK kritikos


Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė intensyviai ruošiasi įsisavinti ES lėšas, skirtas įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, bei vykdyti kitas šaliai svarbias reformas. Jos teigimu, bus siekiama, kad ES lėšos taptų ne tik priemone Europos Komisijos (EK) rekomendacijoms diegti, bet ir finansavimo šaltiniu naujosios Vyriausybės programai įgyvendinti.


„Vyriausybė labai intensyviai ruošiasi. Kaip tik šią savaitę vyksta diskusijos su EK, jai buvo pateikti preliminarūs buvusios Vyriausybės planai, sulaukėme gana nemažai kritikos, ir tai yra natūralu, nes yra keletas labai svarbių Komisijos reikalavimų.


Pirma – proporcijos žaliajam kursui ir skaitmeninimui. Man atrodo, kad savo programoje ir žaliojoje darbotvarkėje turime labai rimtą poziciją, taip pat ir skaitmeninimo bei IT sprendimų. Tų sprendimų „įtaikyti“ į išankstinius Komisijos reikalavimus bus nemažai“, – „Žinių radijui“ teigė ji.

REKLAMA


I. Šimonytė, vardindama sritis, kuriose EK rekomenduoja siekti reformos pasitelkus ES lėšas, pažymėjo, kad ankstesniosios Vyriausybės planai joms buvo gana smarkiai sukritikuoti Komisijos


„Kitas labai svarbus reikalavimas – skirti lėšas toms reformoms, apie kurias EK savo rekomendacijose kalba jau kokius pastaruosius 8 metus. Ten yra ir švietimo reforma, ir atskirties mažinimas, ir paslaugos, ir regionų skirtumai. Šiuo atveju tai, kas buvo planuojama ankstesnės Vyriausybės, ypač švietimo srityje, susilaukė didelės kritikos, daug pastabų iš Komisijos“, – sakė ji.


Premjerės teigimu, ES lėšomis bus siekiama įgyvendinti ir naujosios Vyriausybės programą.


„Mes dabar tai bandome perplanuoti pagal savo Vyriausybės programą. Mūsų tikslas – žiūrėti į šitas lėšas kaip į lėšas, kurios padės Vyriausybei įgyvendinti savo programą. Tad atitinkamai planuojame tas reformas, kurios yra sumanytos ir numatytos programoje, paraleliai (planuojame – ELTA) priemonių planą ir į ES lėšas žiūrime kaip į finansavimo šaltinį“, – sakė ji.


Visgi I. Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybės prioritetas yra EK rekomenduojamos reformos.


„Prioritetas – tos reformos, kurios yra šaliai skirtose rekomendacijose, tai, kas yra ir pačios Komisijos pageidavimas, ir bendresnė kryptis“, – sakė ministrė pirmininkė.


„Akivaizdu, kad reikalavimai yra pakankamai griežti“, – pridūrė ji.


Anot I. Šimonytės, lėšų panaudojimo planą tikimasi suderinti iki balandžio.


„Visas planas turi būti suderintas iki balandžio mėnesio. Kadangi turime Vyriausybės programos priemonių planą patvirtinti vėliausiai kovo pradžioje, manau, kad jau vasario antroje pusėje prasidės platesnio masto diskusijos su socialiniais partneriais. (...) Tos diskusijos baigsis kovo mėnesį, ir vėliau tikiuosi galutinio suderinimo su EK“, – teigė I. Šimonytė.



I. Šimonytė prašo Lietuvos vyskupų konferencijos kol kas neatnaujinti pamaldų bažnyčiose


Premjerė Ingrida Šimonytė prašo Lietuvos vyskupų konferencijos nuo sausio 31 d. dar neatnaujinti pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad bažnyčiose renkasi daug rizikos grupėms priklausančių gyventojų, todėl, pasak jos, prieš atnaujinant viešas pamaldas reikėtų palaukti bendresnio karantino atlaisvinimo visuomenėje.


„Mano prašymas, kad kaip ir praeitą kartą, ir dabar dar vis nuo didesnių susibūrimų būtų susilaikyta kelias savaites tol, kol bendresnis karantino atlaisvinimas visuomenėje nėra vykdomas. Nes tiesiog tos rizikos grupės, kurios labai dažnai sudaro didelę dalį bažnyčių lankytojų, jas reikia dar papildomai pasaugoti“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.


Premjerė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagaliau Lietuvoje pasiektas ne tik koronaviruso atvejų mažėjimas, tačiau ir perteklinių mirčių nuo COVID-19 sumažėjimas. Todėl I. Šimonytė prašo bažnytinės valdžios prisidėti prie pandemijos suvaldymo ir pamaldų dar neatnaujinti.


„Vadinasi, mes bendromis jėgomis per šias kelias savaites sugebėjome išsaugoti nemažai gyvybių ir tas gyvybes reikia saugoti ir toliau, nes nors ir perteklinių mirčių skaičiai sumažėjo, jie vis dar yra, žmonės vis dar miršta, kurie kitomis aplinkybėmis būtų dar gyvenę“, – sakė I. Šimonytė.


„Manau, kad rizikas žmonėms reikėtų mažinti visais būdais kaip įmanoma. Tai mano toks prašymas ir toliau bus bažnyčios valdžiai, bet, žinoma Lietuvos vyskupų konferencija priims sprendimą pati“, – pridūrė ji.


Lietuvos vyskupų konferencija yra priėmus sprendimą viešas pamaldas bažnyčiose sustabdyti iki sausio 31 d.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)