Prezidentūra: strateginius pokyčius švietimo srityje turės įgyvendinti kitas ministras

Prezidentūra: strateginius pokyčius švietimo srityje turės įgyvendinti kitas ministras


Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui kritikos vis skirianti Prezidentūra teigia, kad strateginius pokyčius švietimo srityje turės įgyvendinti jau kitas ministras.


„Prezidentas akcentuoja situaciją ir problemas, kurias reikia spręsti. Turime suvokti, kad vyks rinkimai, ir nauji ministrai ir ministrės greitu laiku bus skiriami. Tad tuos esminius strateginius pokyčius švietimo sistemoje, be abejo, vykdys kitas ministras ar ministrė“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.


Jo teigimu, A. Monkevičius prezidento kritikos susilaukia, nes švietimo sistemoje teigiami pokyčiai yra nepakankami.


„Prezidentas akcentuoja, kad turi vykti teigiami pokyčiai ypač svarbiausiose valstybei srityse. Švietimas yra turbūt kertinė ašis, kaip mūsų šalis gyvens po 5–10 metų. Ir švietimo kokybė, ir kiti aspektai ne visada džiugina – turime kur pasitempti“, – aiškino S. Krėpšta.


„Prezidentas nori pokyčių, ir kai jis jų nemato – apeliuoja, kad teigiami pokyčiai turėtų vykti“, – pridūrė patarėjas.


Trečiadienį prezidentas sukritikavo A. Monkevičiaus vadovaujamą ministeriją dėl, G. Nausėdos teigimu, per vėlai pateiktų rekomendacijų, kaip mokyklos turėtų saugotis nuo COVID-19.


A. Monkevičiui kritikos teko ir dėl prastų matematikos valstybinio brandos egzaminų rezultatų. G. Nausėda sukritikavo ministrą, kuris, paaiškėjus, kad matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė trečdalis abiturientų, prakalbo apie reikalingas „sistemines pertvarkas“. Prezidentas, komentuodamas ministro reakciją į prastus egzaminų rezultatus, pabrėžė, kad A. Monkevičius ne pirmą kadenciją užima šį postą.

REKLAMA


Prezidentūra siūlo nedelsti dėl sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku


Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad nereikėtų delsti priimti sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku.


Jo teigimu, toks bankas turėtų būti įkurtas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas” („Invega”), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.  


„Prezidentas siūlo dėl nacionalinio plėtros banko, kuris koncentruosis į smulkųjį ir vidutinį verslą, neeikvoti brangaus laiko ir daryti institucinį sustiprinimą sujungiant tas tris institucijas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.


Pasak prezidento patarėjo, koronaviruso pandemija dar labiau išryškino smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemą.


„Matome, kad kreditavimas verslui Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai susitraukęs, ypač smukiam ir vidutiniam verslui. Turime -9 proc. kreditavimo susitraukimą, kai praktiškai visose ES šalyse verslui kreditavimas yra teigiamas“, – sakė S. Krėpšta.


Kalbant apie mažmeninės bankininkystės paslaugas, pasak jo, reikėtų identifikuoti šios srities problemas.


„Mažmeninėje srityje pirmiausia reikėtų identifikuoti, kur yra tos rinkos nišos, ko labiausiai trūksta, ar pinigų išgryninimo, ar kitokių paslaugų, ir tada apsispręsti dėl formos, kaip tą nišą užpildyti“, – sakė prezidento patarėjas.


Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.