Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad žemės ūkyje turėtų būti koncentruojamasi į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą ir kad Lietuva neturėtų būti pigiausių produktų eksportuotoja.

„Kalbama apie tai, kad būtų koncentruojamasi į aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimą žemės ūkyje. Negalime būti tik pigiausių produktų eksportuotojai, turėtume kurti brangesnius produktus, juos eksportuoti, kad grąža būtų didesnė. (...) Vidutinio dydžio ūkių rėmimas turėtų būti taip pat prioritetas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

Jis taip pat akcentavo, kad su žemės ūkio ministru ne kartą buvo kalbėta apie tiesioginių išmokų lubų įvedimą.  

„Čia diskusinis klausimas, bet, pavyzdžiui, judėti link 60 tūkst. eurų. Paramos tada daugiau turėtų gauti vidutinio dydžio, mažesni ūkiai, kurie taip pat yra pamatas mūsų žemės ūkio. Didelės bendrovės, kur yra žemės ūkio verslas, privalo vis labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis“, – sakė prezidento patarėjas.

Jo teigimu, siūlyti įvesti saugiklius visų pirma yra Vyriausybės atsakomybė, ir „Prezidentūra siektų paremti sprendimus, kurie leistų stiprinti mažesnius ir vidutinio dydžio ūkius.“

Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.

Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.