Seimo valdybai nusprendus į darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų neįtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šiame procese turėtų dalyvauti visos suinteresuotos pusės. 

„Aš iš tikrųjų už tai, kad į procesą būtų įtrauktos visos suinteresuotos grupės, tačiau tai yra Seimo sprendimas, kurį jie padarė“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas. 

Vis dėlto, prezidentas tikina, jog pristabdžius prieš šventes skubos tvarka organizuotus LRT įstatymo pataisų tolesnį svarstymą bei į diskusiją įtraukus ekspertus teisėkūrinis procesas turėtų būti kur kas sklandesnis. 

„Valstybės kontrolė nustatė tam tikras problemas tiek (LRT) veikloje, tiek finansuose, kurios buvo pateiktos viešai, prasidėjo svarstymas, kilo diskusija pirmiausia tarp pačios LRT administracijos ir LRT tarybos. Ir ta diskusija įgijo tokias, sakyčiau, karštas formas, kurios iš tikrųjų leidžia manyti, kad tarpusavio susikalbėjimas yra pakankamai komplikuotas. Todėl aš žvelgčiau į klausimą būtent per šią prizmę. Čia ne apie tai, ką norima pašalinti ar nepašalinti. Čia apie tai, kad LRT finansai būtų naudojami tinkamai, kaip ir bet koks finansų naudojimas kitose institucijose, ir kad į iškeltus klausimus turi būti atsakyta“, – kalbėjo G. Nausėda. 

„O tai, kaip vyks teisėkūrinis procesas… Tam ir sustabdėme arklius, tam ir sustabdėme procesą, kad jis būtų normalus, civilizuotas, kad būtų paimta pakankamai laiko, į diskusiją įtraukti ekspertai. Aš manau, kad įtraukus žmones į diskusiją, nebus įmanoma ignoruoti jų pateiktų pastabų ir šitas teisėkūrinis procesas iš to tik laimės“, – pridūrė jis. 

Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą. Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.

Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo G. Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Tuo metu pirmadienį Seimo valdyba sutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias LRT įstatymo pataisas. Ją pagal proporcinę kvotą sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.

ELTA inf.