Vien padidinti pensijinį amžių nepakanka Lietuvos darbo rinkos problemoms spręsti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Pensijinio amžiaus ilginimas nebūtų problemos sprendimas. Vien tik nuo to nepasiektume kažkokio teigiamo rezultato“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Navickienė.

„Jei kalbame apie dirbančius arba tiesiog pensinio amžiaus žmonės, tai tik viena dedamoji“, – teigė ministrė.

M. Navickienės teigimu, net ir pavėlinus išėjimo į pensiją amžių, darbo rinka nebūtinai bus užpildyta reikiamais darbuotojais – kadangi pensininkai negalėtų ilgai dirbti, jei jų sveiko gyvenimo trukmė nėra pakankamai ilga.

Pasak jos, siekiant gerinti šalies demografinę padėtį ir užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių būtina ieškoti priemonių gimstamumui didinti, sveiko gyvenimo trukmei ilginti, taip pat – kaip pritraukti daugiau emigravusių piliečių, užsienio specialistų.

„Turime kalbėti apie sveiką gyvenimo trukmę, valdomą migraciją, mūsų diasporos motyvaciją grįžti į Lietuvą. Taip pat apie aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas Lietuvoje, kurias galėtų užpildyti tiek Lietuvos gyventojai, tiek atvykstantys talentai, aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai iš kitų valstybių.

Tai yra kompleksinės priemonės, kuriomis turime pasiekti, kad Lietuva būtų sėkminga valstybė, mokanti gerus atlyginimus (...) darbuotojams, kurie galėtų pasirūpinti senstančia populiacija“, – argumentavo ministrė.

Europos Komisija (EK) metų pradžioje rekomendavo iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m. Tuomet šalyje dėl pasiūlymo kilo nemenkos diskusijos.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tuomet teigė, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento, kuris, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį, interpretacijos rezultatas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tada tikino, kad poreikio didinti pensinį amžių nėra, o viešojoje erdvėje esančios kalbos neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.

Tos pačios nuomonės laikėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakiusi, kad Vyriausybė nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.

Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad diskusija kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.

ELTA inf.