Europos Centrinis Bankas (ECB) jau pakėlė bazines palūkanų normas į tokį lygį, kurį išlaikius infliacija euro zonoje turėtų sumažėti iki siekiamų 2 proc., sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kartu jis nesiima prognozuoti, kada palūkanų normas centrinė euro zonos finansų institucija pradės mažinti.

ECB rugsėjį bazines palūkanų normas pakėlė dar 25 baziniais punktais, iki daugiau nei 4 proc. Antradienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir prognozes, G. Šimkus pažymėjo, kad dabartinį lygį palaikant „pakankamai ilgai“ ECB keliamas 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas.

„ECB valdančiosios tarybos manymu, pagrindinės palūkanų normos jau pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, turėtų padėti palaipsniui pasiekti infliacijos tikslą. Būsimais pinigų politikos sprendimais bus siekiama užtikrinti, kad palūkanų normos išliktų pakankamai ribojančio lygio tol, kol bus reikalinga“, – antradienį sakė G. Šimkus.

Pasak jo, dabartinio dydžio palūkanų normos apriboja ekonomiką pakankamai, kad infliacija į norimą lygį sugrįžtų 2025 m. pabaigoje.

„Iš dabarties taško, dabartinės informacijos visumos, kurią žinau, suprantu, skaitau, galiu pasakyti, kad esame tokioje pinigų politikos būklėje, kuri sukuria tokį ribojantį poveikį, kad infliacija 2025 m. pabaigoje euro zonoje grįžta į 2 proc. lygį“, – teigė centrinio banko vadovas.

Paklaustas, kiek tikėtina, jog palūkanos bus mažinamos kitų metų vasarą, G. Šimkus teigė, jog šis laikotarpis „yra labai toli“, be to, pažymi jis, Europoje išlieka ekonominis neapibrėžtumas, „netikrumo aplinka“.

„Neskubėčiau su atsakymu, kad kitų metų vasarą bus mažinamos palūkanų normos, pamatysime. Bet dabar yra labai svarbu, kad šitas palūkanų lygis būtų išlaikytas pakankamai, kad sukurtų visą ekonominę aplinką, kad infliacija grįžtų į 2 proc. lygį“, – akcentavo G. Šimkus.

Kartu jis pabrėžė, kad ECB vykdoma pinigų politika yra veiksminga.

„Pirmiausia, akivaizdžiai matome, kad pinigų politika veikia. Matome, sugriežtėjusias finansų rinkos sąlygas, kredito sąlygas. Lietuvoje kreditas vis dar auga, tačiau taip yra ne visur euro zonoje.

Paskui tai persimeta į labiausiai ciklui jautrias sritis – ar tai būtų būsto statyba, ar kitos ekonomikos dalys. Po to persimeta į ekonomiką ir tada į kainas. Matome, kad tai taip pat veikia ir lūkesčius, turime suprasti, kad (...) išorės veiksnių įtaka pradėjo silpti, pradėjo veikti vidaus veiksniai. Lūkesčių komponentė yra be galo svarbi. Ir lūkesčiai buvo suvaldyti“, – kalbėjo G. Šimkus.

Rugsėjo viduryje ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. rugsėjo 20 d.

Centrinio banko pranešime dėstoma, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.

Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.

ELTA inf.