Europos Komisija (EK) parengė naują planą kaip sudaryti kuo palankesnes sąlygas žaliosios pramonės plėtrai, kuris leis ir Lietuvai pradėti aktyviau plėtoti švarias technologijas, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Anot už aplinką ir vandenynus atsakingo EK atstovo, naujai siūlomus priemonių, kaip skatinti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų gamybą Europos Sąjungoje (ES), planas Lietuvai būtų naudingas plėtojant vandenilio, vėjo energijos technologijas.

„Manau, kad tai bus Lietuvai galimybė įšokti į švarių technologijų traukinį. Stiprių saulės energijos įmonių turime, bet kaip pavyzdys, galėtų būti vandenilio technologijų plėtra Lietuvoje. (...) Kalbant apie vėjo technologijas, galų gale, tos pačios technologijos vystymas, talentų parengimas – kas šiandien Lietuvoje tikrai nėra stiprioji pusė“, – teigė V. Sinkevičius.

„Tai didelės galimybės“, – akcentavo jis.

Pristatytas EK žaliosios pramonės planas

EK praėjusią savaitę pristatė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriuo Komisija sieks didinti Europos klimatui neutralios pramonės konkurencingumą bei remti perėjimą prie žaliojo kurso.

Dokumentas bus pristatytas ir toliau aptartas Europos Vadovų Taryboje.

Plano priemonės turėtų sukurti palankesnę aplinką, plėtoti ES nulinio poveikio technologijų ir produktų gamybos – pavyzdžiui, saulės ar vėjo jėgainių – pajėgumus. Jų reikia, kad iki 2030 m. ES grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažintų bent 55 proc. lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. taptų klimatui neutraliu žemynu.

Pasak V. Sinkevičiaus, ES toks planas reikalingas, kadangi panašius dokumentus rengia kitos didžiosios Vakarų ekonomikos, su kuriomis Europa turi konkuruoti.

„Neseniai panašų planą pristatė Jungtinės Valstijos – vadinamąjį „Antiinfliacinį paketą“. Matome, kad panašius planus kuria Kanada, Jungtinė Karalystė. Visa esmė yra sukurti ypač palankias veikimo sąlygas įmonėms, kurios kurtų vadinamąsias švariąsias, žaliojo kurso technologijas“, – sakė V. Sinkevičius.

„ES negali nusileisti, negalime rizikuoti prarasti ne tik ES sukurtas inovacijas, technologijas ar verslus, bet ir mūsų universitetų talentus, įgavusius išsilavinimą specialistus“, – pažymėjo eurokomisaras.

Jis pabrėžė, kad šiuo metų žaliųjų technologijų gamybos Europoje trūksta, tad būtina mažinti priklausomybę nuo importo.

Politiko pavyzdžiu, iš 41 GW 2022 m. ES įrengtų saulės baterijų, tik apie dešimtadalis buvo vietinės gamybos, be to, nepakanka ir vėjo jėgainių gamybos, kad iki 2030 m. kasmet jų būtų įrengta po 21 GW, kaip siekia Bendrija.

„Mūsų gamintojų pajėgumai vos siekia 7 GW. Čia labai svarbi indikacija, kad nenorime būti tie, kurie tas technologijas importuoja. Kaip tik norime jas eksportuoti“, – teigė V. Sinkevičius.

„Tai yra labai svarbus žingsnis siekiant išlaikyti ES konkurencingumą“, – pridūrė jis.

Lengvins sąlygas švarių technologijų gamybai, svarstoma kurti specialų fondą

V. Sinkevičius aiškino, kad tam pasiekti EK turės sukurti nuspėjamą reguliacinę ir teisinę aplinką. Komisija siūlo palengvinti tiesiogiai su žaliuoju kursu susijusių produktų gamybos taisykles, be to, sukurti „vieno langelio principą“ investicijoms į švarių technologijų gamybą paspartinti.

Dar EK sudarys palankesnes sąlygas naudoti esamas ES lėšas švarių technologijų inovacijoms, gamybai ir diegimui finansuoti. Didesnio bendro ES finansavimo bus siekiama tam, kad būtų remiamos investicijos į nulinio poveikio technologijų gamybą.

Trumpuoju laikotarpiu Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, daugiausia dėmesio skirdama planui „REPowerEU“, programai „InvestEU“ ir Inovacijų fondui, kad būtų rastas tarpinis sprendimas, kuris leistų greitai ir tikslingai teikti paramą.

Vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija ketina pateikti struktūrinį atsaką į investicijų poreikius ir iki 2023 m. vasaros pasiūlyti Europos suverenumo fondą.

„Kalbame apie naujo fondo sukūrimą. Apie jį dar labai anksti kalbėti, bet greičiausiai ir labiausiai jį aptars susirinkę šalių vadovai – koks galėtų būti fondo finansavimo šaltinis, fondo tikslai“, – sakė V. Sinkevičius.

„Bus labai svarbu bus užtikrinti, kad jis būtų prieinamas ir šalims, kurioms galbūt neturi tiek daug tos pramonės ir ieškoti galimybių kurti“, – teigė eurokomisaras.

Taip pat EK sieks ugdyti į žmones orientuotos žaliosios pertvarkos įgūdžius ir tam siūlys įsteigti nulinio poveikio klimatui pramonės akademijas, kad strateginėse pramonės šakose būtų įgyvendinamos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos.  

„Tai labai didelė problema. Technologijoms labai sparčiai judant į priekį dažnai pritrūksta įgūdžių. Komisija siūlo įvairiais iniciatyvas, bet pagrindinis principas yra didesnis lankstumas pripažįstant kvalifikacijas iš kitų šalių“, – paaiškino V. Sinkevičius.

Be to, Komisija ketina plėtoti ES laisvosios prekybos susitarimų tinklą ir kitas bendradarbiavimo su partneriais formas, kad prekyba žaliosiomis technologijomis būtų paprastesnė.