Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad valdantieji turėtų būti pasirengę kitų metų eigoje peržiūrėti šiuo metu Seime svarstomą valstybės biudžeto projektą, kadangi neapibrėžtumas dėl energetikos krizės išlieka labai didelis.

Paklaustas, ką konkrečiai keistų šalies pajamų ir išlaidų plane, šalies vadovas įvardijo išmokų vaikus auginančioms šeimoms didinimo poreikį.

„Aš pasigendu tam tikrų tikslinių priemonių, konkrečiai per vaiko pinigus, pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Tie 5 kuklūs eurai, kuriuos mes pridėjome, vis dėlto atrodo neįtikinamai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ sakė G. Nausėda.

Anot jo, vaikus auginančioms šeimoms būtina padėti „visomis išgalėmis“.

„Manau, kad šitą sumą mes galėtume padidinti ryžtingiau, nes šie žmonės patiria pakankamai didelę naštą, o daro labai daug. Dirba ir, svarbiausia, taiso mūsų demografinę situaciją“, – tikino G. Nausėda.

Planuojama, kad nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka besilaukiančiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro. 

Pateisinama, kad Vyriausybė NPD nusprendė didinti lėčiau nei MMA

G. Nausėda mano, kad tai, jog neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) ateinančiais metais augs apie 15 proc. ir nepasivys apie 16 proc. augančios minimalios mėnesio algos (MMA) – pateisinama.

Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad būtent NPD, o ne MMA, didinimas reiškia mažėjantį biudžeto pajamų surinkimą.

„Minimali mėnesio alga yra netiesiogiai siejama su biudžetu. Tuo tarpu NPD yra labai fiskališkai motyvuotas dydis. Nuo NPD dydžio labai smarkiai priklauso mokesčių įplaukos. Štai kodėl ne visada pavyksta pasiekti to teoriškai labai patrauklaus varianto, kad NPD augtų sparčiau negu MMA, kol galiausiai pasiektų minimalios algos dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, dar spartesnis NPD didinimas būtų „didelė našta“ biudžetui. Todėl jis akcentavo suprantantis, kodėl Ministrų Kabinetas pasirinko nuosaikesnį sprendimą.

„Pasirinktas šiek tiek atsargesnis NPD didinimo variantas. Aš laikyčiau, kad tai yra pateisinama. Vis tiek tas procentas į vieną ar kitą pusę labai smarkiai nekeičia proporcijos“, – tvirtino jis.

Vis tik, šalies vadovo teigimu, didinti vien MMA taip pat nebūtų tinkamas pasirinkimas, kadangi visa atlyginimų didėjimo našta atitektų būtent verslui.

„Manau, kad einame teisingu keliu. Šitoje vietoje kritikuoti Vyriausybę dėl to, kad didinama ne 19 proc., o 15 ir 16 proc., manau, šiuo atveju nėra esminis dalykas“, – sakė G. Nausėda.

Nuo 2023 m. pradžios Vyriausybė siūlo, kad MMA didėtų iki 840 eurų vietoj dabar esančių 730 eurų. Toks didinimas siektų 110 eurų „ant popieriaus“.

Taip pat Seime po pateikimo antradienį pritarta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo siekiama didinti NPD 85 eurais, nuo 540 iki 625 eurų.

Prezidentas: itin plataus masto PVM lengvatų atžvilgiu nesu labai entuziastingas

Šalies vadovas kritikuoja opozicijos siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams, tačiau sako pateisinantis šios lengvatos taikymą tam tikriems sektoriams, tokiems kaip viešbučiai ir restoranai. Apskritai prezidentas pažymi skeptiškai vertinantis siūlymus taikyti vartojimo mokesčio lengvatas toms kainoms, kurios nėra administruojamos valstybės.

„Nesu labai entuziastingas itin plataus PVM lengvatų taikymo atžvilgiu, kadangi manau, kad PVM lengvatos labiau pasiteisina tose srityse, kur galima tikėtis tam tikro jos perkėlimo į vartotojo kainą“, – teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, nėra garantijų, kad pritaikius PVM lengvatą maisto produktams, vartotojai pajaustų realų kainos sumažėjimą.

„Reiškia, kad PVM lengvata būtų skiriama atitinkamam verslo sektoriui. Tai būtų gerai, bet tai kainuoja tikrai labai didelius valstybės pinigus“, – tvirtino jis.

Be to, G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad su deficitiniu valstybės biudžeto projektu Vyriausybei pateikus ir pagalbos verslui paketą, opozicija išsakė kritiką dėl tvarių valstybės pajamų bei kėlė klausimus dėl tokių priemonių finansavimo šaltinių.

„Šiame kontekste daryti sprendimus, kurie dar ženkliai sumažintų PVM įplaukas, o tai yra pagrindinis mūsų mokestis biudžete, būtų nelabai atsakinga. Ir svarbiausia, tai nesuteiktų garantijos, kad vartotojas tikrai gaus naudą, kurios mes tikėjomės“, – aiškino jis.

Vis tik šalies vadovas pažymėjo pateisinantis PVM lengvatos taikymą konkretiems sektoriams, tokiems kaip maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kadangi būtent šie verslai yra atsidūrę „kritinėje būklėje“.

„Šiuos lengvatinius tarifus įvedėme šiek tiek anksčiau, siedami su pandemijos pasekmėmis. Susiformavo tam tikri lūkesčiai. Dabar manau, kad Vyriausybė tapo savotiška tų lūkesčių įkaitė ir nusprendė pasirinkti saliamonišką kelią. Vienu atveju nustatyti neterminuotą lengvatos pratęsimą, o restoranų atžvilgiu pratęsti iki liepos mėnesio“, – sakė G. Nausėda.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo pritarta Vyriausybės inicijuotoms pataisoms, kuriomis siūloma neribotam laikui taikyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugų įmonėms, o iki 2023 m. birželio 30 d. ją pratęsti maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms, atlikėjams.

Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Laisvės frakcijos parlamentarai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį.

Tačiau Vyriausybei galiausiai apsisprendus kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti siūlymą tik iki ateinančios liepos pratęsti PVM lengvatą restoranams, Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas ir toliau laikosi pozicijos, kad mažesnis mokesčio tarifas šiam sektoriui turėtų būti taikomas visą 2023 m. laikotarpį.

Toks „laisviečių“ siūlymas taip pat įveikė pateikimo stadiją Seime.

Trečiadienį Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujantys parlamentarai Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įregistravo pasiūlymą lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms taip pat taikyti neribotą laiką.

Seimas antradienį svarstė ir daugiau PVM lengvatų. Pateikimo stadijos neįveikė socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko siūlymui taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui.

Socialdemokratui nepavyko įtikinti kolegų, kad tokia PVM lengvata ne tik skatintų tvarų daiktų naudojimą, bet ir leistų žmonėms sutaupyti, skatintų smulkųjį verslą.