Europos Sąjungos (ES) šalims tariantis dėl 8-ojo sankcijų paketo Kremliaus režimui, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nauji ribojimai Maskvai yra silpni, tačiau geriau negu nieko.

„Įvertinti reikia taip, kaip yra – stiprių paketų laikas jau yra praėjęs. Skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių negu pačių sankcijų. Bet vis tiek pasidžiaugti turiu, nes tai geriau negu nieko“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė ministras.

„Diskutuojama apie kažkokias prekių grupes, kurios negalės keliauti per Europos Sąjungą, negalės būti parduodamos Europos Sąjungoje. Taip pat – apie tam tikrų prekių, produktų, kurie gali vykti į Rusiją, papildomą išėmimą. Tai silpnokai, bet judame į priekį“, – pridūrė jis.

Pasak G. Landsbergio, ES įvedinėjo sankcijas Maskvai pernelyg nedrąsiai – dėl kiekvieno ribojimo diskutuota bandant „pritaikyti ir nukalibruoti atsaką, atitinkantį Rusijos veiksmus“. Tam iššvaistyta pernelyg daug laiko, tikino ministras, pabrėždamas, kad Briuselis turėjo kelti vienintelį tikslą – absoliučiai izoliuoti Rusiją.

„Pamenu diskusijas, kurios vyko karo pradžioje – palaukime, bus dar didesnių veiksmų, palaukime dar kažko. Laukėm. Man rodos, reikėjo keltis pagrindinį tikslą – Rusijos izoliaciją. Už tai, ką ji daro, už agresijos aktą, nes tai yra pagrindinis dalykas. Už suverenios valstybės užpuolimą, reikėjo Rusiją izoliuoti. Tai tas tam tikra apimtimi pavyko, bet diskusijų galėjo būti mažiau“, – pabrėžė jis.

Jis akcentavo, kad Rusijos izoliacija nereiškia visiško rusų visuomenės sužlugdymo ar nustekenimo – veikiau kalbama apie apsunkintas Rusijos galimybes gaminti karinę techniką bei Europos nepriklausomybę nuo Maskvos. G. Landsbergio manymu, tikslai buvo pasiekti – kai kurių efektas matomas jau dabar, „ilgainiui matysime ir platesnį vaizdą“.

„Izoliacija – tai priklausomybės mažinimas, kad Europos Sąjunga pirmiausiai taptų pati nepriklausoma nuo Rusijos, kas buvo kuriama tris dešimtmečius. Antras uždavinys – sumažinti ir panaikinti Rusijos galimybę gamintis ginklus, kuriuos ji gaminosi iš toj pačioj Europos Sąjungos gaminamų medžiagų.

Tai tie dalykai yra pasiekti – Europos Sąjunga de facto tampa nepriklausoma nuo Rusijos, galų gale. Tokia Kovo 11-oji Europos Sąjungai. Ir antras dalykas, Rusijos galimybės ginkluotis modernia ginkluote yra labai apsunkintos“, – kalbėjo ministras.

„Jeigu mes norėjome išvysti nepritekliaus kamuojamus žmones Maskvos centre, kurie vietoje prabangių parduotuvių, rankinių, laikrodžių ir kažko kito slampinėtų nuo gastronomo prie gastronomo, ieškodami, kur duonos nusipirkti, tai to turbūt pasiekti valstybėje 140 mln. (gyventojų – ELTA) yra sudėtingas procesas ir, ko gero, nenorėjom to pasiekti“, – svarstė jis.

Kremliui paskelbus apie dalinę mobilizaciją kare su Ukraina, ES valstybės susitarė kuo greičiau įvesti Rusijai tolesnes sankcijas. LRT šaltinių duomenimis, valstybės narės iš esmės rado sutarimą dėl 8-ojo ribojimų paketo.  

Linki prezidentui sėkmės vyksiančioje EVT: kaip kiekvienas elektros vartotojas – laukiu teigiamų rezultatų

G. Landsbergis sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda prisiėmė didelę atsakomybę Europos Vadovų Taryboje (EVT) ieškoti Lietuvai palankaus sprendimo dėl išaugusių elektros kainų. Todėl, akcentuoja ministras, jis, kaip ir visi kiti šalies elektros vartotojai, laukia teigiamų rezultatų.

„Prezidentas pasakė, kad jis tą savo kryžių nuneš. Aš linkiu didžiulės sėkmės ir, kaip kiekvienas elektros vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Ministras pažymėjo, kad tiki, jog prezidentas vyksiančioje EVT gali susitarti dėl Lietuvai palankių sprendimų, tačiau, pažymėjo jis, ir Vyriausybė yra pasiruošusi įsijungti į procesą Europos Vadovų Taryboje, jei tik G. Nausėdai pasirodytų tai esant reikalinga.

„Aš tikiu, kad prezidentas tas mažesnes kainas galės parvežti. Aš tą ir pasakiau, kad jis prisiėmė labai didelę atsakomybę – tiesiogiai prieš Lietuvos žmones – parvežti tai, ko jiems reikia. Jeigu jis matytų, kad to negali daryti ar jis norėtų dalintis – tai Vyriausybės yra pasiruošusi dalyvauti tuose procesuose, nes jie (klausimai) yra labai praktiški“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, komentuodamas praėjusią savaitę vėl tarp valdančiųjų ir Prezidentūros atsinaujinusias diskusijas, kas turėtų atstovauti Lietuvą Europos Vadovų Taryboje.

G. Landsbergis praėjusios savaitės trečiadienį pareiškė, kad, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.

Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, pažymėjo prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam. O dešiniųjų Vyriausybė, žurnalistams teigė šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.

Į tokią išsakytą poziciją netruko sureaguoti ir premjerė. Pasak jos, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę.

Klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento. Kiek anksčiau dėl kilusio ginčo buvo atsiradusi iniciatyva įstatymu reglamentuoti nusistovėjusią atstovavimo EVT tvarką.

Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.

Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Ragina diskusijas dėl užsienio politikos susitarimo atidėti

G. Landsbergis ragina dar pavasarį pradėtam rengti politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžia, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.

„Artėjantys savivaldybių rinkimai šiek tiek keičia politinį foną. Natūralu, partijos tampa konkurencingesnės, jos mažiau linkusios tartis ir derėtis, nes bet kokiu atveju klausimai tuoj pat persikelia į rinkiminį lauką ir tuomet susitarti yra sunkiau. Tai aš norėčiau pasiūlyti opozicinėms partijoms dabar šiek tiek luktelti su susitarimu, leisti jam ataušti, o, kai baigsis rinkimai, grįžti prie jo ir pabaigti diskusijas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis kartu pridurdamas, kad valdantieji yra pasirengę ieškoti sąlyčio taškų.

„Mes pasiruošę diskutuoti, ieškoti dar papildomų kompromisų, nes klausimas tikrai yra labai svarbus ir susitarimas yra reikalingas“, – pridūrė G. Landsbergis.

Be to, ministro nuomone, nors apmaudu po ilgų diskusijų taip ir nerasti susitarimo, vis tik, pažymi jis, nėra nieko blogo, jog užsienio politika tampa aštrių diskusijų objektu.

„Nėra blogai, nes galų gale mes rimtai žiūrime į užsienio politiką, rimtai diskutuojame. Gal kartais apmaudu, kad po ilgai trukusių derybų, daugybės raundų visgi grįžtame prie to, kad kam nors neaiškus tekstas, nors atrodo buvo sutarta ir buvo netgi paruošti parašai dėti, bet tada nusprendžiama, kad gal dar reikia interpeliacijos ministrui ir tada jau padėsime parašus“, – pridūrė jis.

Prasidėjus karui Ukrainoje pradėtas rengti politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos vis dar nepasirašytas. Nors susitarimo rengimą kuravusi Užsienio reiklų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė tikina, kad dokumento projektas jau yra parengtas ir jį belieka pasirašyti, opozicija teigia, kad tokio susitarimo projekto, koks yra parengtas dabar, nepasirašys, o valdantieji kol kas nerodo jokių iniciatyvų dokumentą tobulinti.

Susitarimą dėl krašto gynybos partijoms pavyko iš esmės suderinti. Visgi gerokai daugiau ginčų kilo ruošiant susitarimą dėl užsienio politikos. Čia išsiskyrė valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.