V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymus ukrainiečius apgyvendinusiems suteikti kompensacijas: tai sulėtintų procesą

V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymus ukrainiečius apgyvendinusiems suteikti kompensacijas: tai sulėtintų procesą


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymus savanoriškai apgyvendinusiems Ukrainos karo pabėgėlius suteikti finansinę kompensaciją. Jos teigimu, tai galėtų sulėtinti apgyvendinimo procesą.


„Aš manau, kalbėjimas apie kompensaciją žmonėms, kurie gera valia priima į savo butus, nėra tikslingas, nes tai galėtų kaip tik sulėtinti procesą. Aš skeptiškai vertinu tą idėją, savanorystės principu yra labai daug padaryta ir, man rodos, kad entuziazmas vis dar neslopsta“, – trečiadienį LRT radijui teigė Seimo pirmininkė.


V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad lietuvių pasiryžimas ir geranoriškumas ir toliau neslops, nes, anot jos, Ukrainos karo pabėgėlių skaičius dar augs.


„Kas yra svarbu ir tame aš matau Lietuvos svarbų vaidmenį, kalbant su mūsų partneriais, su mūsų sąjungininkais, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų. Kad neatsitiktų taip, kad dar po savaitės ir dviejų ta baisi humanitarinė katastrofa, karo baisumai ir žiaurumai netaptų kasdienine naujiena.


Tai čia aš matau ir Lietuvos svarbų vaidmenį, ir galų gale politikų, ir mūsų visuomenės. Ir matau pasiryžimą tą daryti – tai visomis išgalėmis padėti mūsų broliams ir sesėms iš Ukrainos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė kartu pridurdama, kad kalbėti apie galutinį karo pabėgėlių skaičių dar ne laikas.

REKLAMA


„Akivaizdu, kad skaičiai bus didesni, mes matome kitas, aplinkines valstybes, ta pati Lenkija, kur jau senokai perkopė milijoną karo pabėgėlių. Tai dabar labai svarbu neįvardinti didžiausio žmonių skaičiaus, kuriuos galime priimti. Situacija labai neapibrėžta ir mes, matyt, reaguosime lanksčiai“, – pridūrė ji.


Antradienį prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigė, kad Lietuvai reikės ieškoti ilgalaikių sprendimų, susijusių su pabėgėlių iš Ukrainos priėmimu, apgyvendinimu ir pagalbos suteikimu. Jos teigimu, žmonių savanorystė svarbi, tačiau ilgainiui pati valstybė turės spręsti Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimo klausimą.


Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, per dvi savaites iš šalies išvyko apie 2,7 mln. karo pabėgėlių. Daugiau kaip pusė jų pasitraukė per Lenkiją, dalis atvyksta į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną Lietuvoje užregistruoti daugiau kaip 12 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

REKLAMA


Priimti visas Seimui siūlytas PVM lengvatas dabar būtų neatsakinga ir populistiška

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad antradienį Seimo svarstyti nepriimtos opozicijos siūlytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos įvairioms prekių grupėms brangiai kainuotų biudžetui, tad jas priimti dabar būtų neatsakinga ir „pakankamai populistiška“.


„Iniciatyvų buvo labai daug, jų buvo ir labai nišinių, ir labai brangių, ir siūlymų viskam viskam mažinti PVM. Tai, matyt, būtų neatsakinga, jei Seimas imtųsi dabar pakankamai populistiškai ir be didesnių paskaičiavimų visus tuos dosnius siūlymus realizuoti“, – trečiadienį LRT Radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen, kartu sutikusi, jog jei opozicijos politikų siūlytoms lengvatoms būtų pritarta, „tai būtų labai didelė našta“ valstybės biudžetui.


„Reikia matyti, realiai vertinti tokių pasiūlymų vertę ir jų kainą bei naštą“, – sakė ji.


Parlamento vadovės nuomone, Rusijai užpuolus Ukrainą ir atsiradus dideliam neapibrėžtumui dėl Lietuvos ekonominės padėties, antiinfliacinės priemonės turėtų būti teikiamos tik gerai įvertinus pirmąsias ekonomines karo pasekmes.


Tik tą padarius parlamentui būtų galima teikti subalansuotą antiinfliacinių pasiūlymų paketą, mano ji.


„Kas, man rodos, dabar yra labai svarbu, tai per porą artimiausių savaičių įvertinti pirmojo karo šoko pasekmes ir tuomet su jau pakankamai subalansuotu pasiūlymų, kaip sumažinti neigiamą poveikį gyventojams, paketu ateiti ir išdiskutuoti į Seimą“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.



Seimo pirmininkė atskleidė, kad tokį paketą rengia Vyriausybė ir jis galėtų būti pristatytas parlamentui balandį. Apie tai praėjusią savaitę užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.


„Tai turėtų būti Vyriausybės pasiūlymas, kurį Seimas apsvarstys“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.


Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų.


Populiariausios tautos atstovų siūlytos PVM lengvatos – šildymui, gamtinėms dujoms, elektrai ir maistui. Tačiau yra ir kitokių pasiūlymų dėl lengvatinio PVM tarifo, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, menstruacinėms higienos priemonėms.


Didžioji dalis jų parlamento buvo atmestos arba grąžintos tobulinti. Pateikimo stadiją įveikė tik Laisvės frakcijos narės Monikos Ošmianskienės siūlymas lengvatinį 9 procentų PVM tarifą taikyti elektroninėms knygoms ir Socialdemokratų partijos frakcijos narės Dovilės Šakalienės siūlymas taikyti 5 proc. PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)