V. Čmilytė-Nielsen: Kinijos spaudimo akivaizdoje yra ypač svarbu netirštinti spalvų

V. Čmilytė-Nielsen: Kinijos spaudimo akivaizdoje yra ypač svarbu netirštinti spalvų


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama galimą įmonių traukimąsi iš Lietuvos ir Seimo opozicijos prieštaravimus Kinijos spaudimo akivaizdoje, teigė, kad ypač svarbu yra netirštinti spalvų ir akcentuoti, jog tai nėra tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema.


„Už opoziciją sunku kalbėti, ką jie šioje vietoje sugalvos, kaip veikti, bet manau, kad akivaizdu, jog Lietuva dabar patiria spaudimą, tas spaudimas buvo prognozuotas ir buvo galima jį prognozuoti, susijęs, matyt,ne vien tik su pavadinimu (Taivano atstovybės), bet apskritai su pasirinkta linija, kuri buvo labai aiški nuo pat kadencijos pradžios.


Tai yra ir išstojimas iš 17+1 formato su Kinija, ir rengtos diskusijos, pranešimai ir rezoliucijos dėl uigūrų genocido, kurias mes priėmėme Seime, beje, ir su opozicijos dalyvavimu bei iniciatyva, tad aš sakyčiau, kad ta linija buvo pakankamai aiški, ir dabar taip, Lietuva patiria spaudimą.


Man atrodo, šio spaudimo akivaizdoje ypač svarbu yra netirštinti spalvų ir politikams transliuoti vieningą žinią, nes šiuo metu tai ne tik Lietuvos klausimas, ne tik Lietuvos problema, bet ir visos Europos Sąjungos klausimas, nes, jei Lietuvą išties galima pastumti, paspausti ar tiesiog priversti, tai, matyt, jokia kita Europos Sąjungos valstybė ateityje taip pat nebus apsaugota nuo Kinijos diktato, ir mūsų partneriai tą puikiai supranta“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA


Seimo pirmininkė tvirtina, kad partneriai Europos Sąjungoje Kinijos klausimą suvokia kaip ne vien tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problemą, bei pasikartojo, jog dabar yra svarbu netirštinti spalvų.


„Aš manau, kad akivaizdu, jog suvokimas situacijos pas visus yra pakankamai aiškus, ir Kinija yra suvokiama kaip problema ir grėsmė visai Europos Sąjungai, bet kuriai valstybei, kitas dalykas, kad yra šalių, kurios labiau aiškiai, artikuliuotai reiškia paramą Lietuvai, ir, pavyzdžiui, Prancūzija šioje vietoje yra tikrai mūsų patikimas partneris, na, ir natūralu JAV.


Dabar esame vis dar tame procese, taip, spaudimas yra nemalonus, bet visi scenarijai dar atviri, tai tikrai manau, kad dabar yra laikas netirštinti spalvų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.


Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu.

REKLAMA


Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos" principą.


Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas.


Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.


Dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.


Įvertino Taivano planus atidaryti 1 mlrd. dolerių fondą Lietuvoje


V. Čmilytė-Nielsen mano, kad antradienį pasirodžiusi žinia apie Taivano planus atidaryti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems projektams turėtų leisti pozityviau vertinti susiklosčiusią situaciją, kuomet dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su Taivanu ėmė prastėti santykiai su Kinija.


„Žinios, kurios pasiekė iš Taivano, jų sprendimai dėl 200 mln. JAV dolerių fondo, kuris buvo paskelbtas prieš savaitę, ir naujoji žinia, ji turėtų stabilizuoti ir įkvėpti šiek tiek optimizmo šioje situacijoje. Akivaizdu, kad tai yra mūsų partneriai, kurie irgi suinteresuoti Lietuvos sėkme ir Lietuvos verslo sėkme taip pat“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.



Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nuotoliniu būdu susitiko su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu. Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad jo šalis artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams.


Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. Ministrė A. Armonaitė tikisi, kad šių fondų sąlygos bus labai palankios bendrų projektų įgyvendinimui ir Taivano investicijos Lietuvą pasieks kuo greičiau.


Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)