Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas per pastarąsias kelias dienas kilusį Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos ginčą, sako padrąsinęs Lietuvos diplomatijos vadovą Gabrielių Landsbergį nebijoti jam skambinti.

Šalies vadovas tikina, kad G. Landsbergio išsakyta kritika dėl to, kad jo vadovaujamai ministerijai apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį teko sužinoti ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, nėra pagrįsta.

Jo teigimu, Prezidentūra informacija dalinasi, todėl bet kokias problemas galima spręsti kalbantis, o ne per žiniasklaidą. Tiesa, prezidentas pažymi, kad veikiausiai G. Landsbergis tikrai buvo informuotas apie antrąjį, o ne apie pirmąjį Vokietijos lyderės pokalbį su A. Lukašenka.

„Mes apie pokalbį informavome ir aš dabar tikrai nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kuomet man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta. Bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad ta žinutė kažkokiu būdu buvo nematyta“, – interviu LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.  

„Iškeliavo į dausas? Ar kažkokiu kitu būdu liko nepamatyta? Išsiaiškinsime. Mes tas problemas išspręsime. Patikėkite. Ir aš esu už tai, kad tas problemas spręstume ne internete, ne feisbuko burbuluose, o paimtume ir tiesiogiai šnekėtumėmės, ką mes šiandien su gerbiamu Gabrieliumi ir padarėme“, – toliau tęsė mintį prezidentas.

Šalies vadovas taip teigė, kad ketvirtadienį vykusio neskelbto susitikimo su G. Landsbergiu metu jis padrąsino užsienio reikalų ministrą kilus klausimams kreiptis asmeniškai.

„Padrąsinau jį, pakartojau savo telefono numerį ir esant panašaus pobūdžio nesusipratimams ar stokojant informacijos, ar atvirkščiai, norint pasidalinti informacija su prezidentu, naudotis tuo telefono numeriu, ką jis šiandien dienos bėgyje ir padarė. Ir paaiškėjo, kad tai nėra taip baisu“, – teigė prezidentas.

Tiesa, G. Nausėda teigė, kad veikiausiai Prezidentūra informavo apie antrąjį A. Merkel pokalbį su Baltarusijos neteisėtu prezidentu. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras viešai stebėjosi, kodėl jis nesulaukė jokių žinių dar apie pirmąjį Vokietijos kanclerės pokalbį su A. Lukašenka.

„Aš tiksliai neprisimenu, ar tai buvo pirmas ar antras pokalbis. Įvykiai sekė vienas kitą ir tikrai nebuvo taip, kad mes turėjome labai daug laiko reaguoti. Bet kažkurio, turbūt antrojo pokalbio, žinutė buvo išsiųsta ir parodyta kaip peržiūrėta“, – teigė prezidentas.

„Mes tikrai dalinamės visa informacija. Jei yra kažkokie komunikacijos trikdžiai, aš dar kartą primigtinai prašau ne tik užsienio reikalų ministro, bet ir premjerės ir kitų ministrų, nebijokite skambinti. Mano koordinatės yra žinomos. Aš visada esu linkęs bendrauti. Darykime tai ateityje. Tos mūsų audros buteliuose arba arbatos stiklinėse – jos niekam nereikalingos“, – apibendrino G. Nausėda.

Nesutarimai kilo po A. Merkel skambučio A. Lukašenkai

Pastarąją savaitę už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio autokratiniam ir Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.

Ketvirtadienį G. Landsbergis žurnalistams apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere A. Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.

„Vienintelis žodis, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku“, – ketvirtadienį Seime komentavo G. Landsbergis.

G. Landsbergio komentarus ir kritiką Prezidentūra ketvirtadienį jau spėjo įvertinti. Po ketvirtadienį vykusio neskelbto susitikimo užsienio reikalų ministras buvo paragintas komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą. 

„Lietuvos Respublikos prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka.

Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai“, – perduotame komentare rašė Prezidento komunikacijos grupė.

Išsiskyrė nuomonės dėl A. Merkel skambučio A. Lukašenkai

Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariąs Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.

„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams.

Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.

A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.