Pirmajame savivaldos rinkimų ture jau išrinkta 19 merų. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Šiaulių rajono meru tapo Antanas Bezaras (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Rietavo - Antanas Černeckis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Birštono - Nijolė Dirginčienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Joniškio rajono - Vitalijus Gailius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Pasvalio rajono - Gintautas Gegužinskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Biržų rajono -Vytas Jareckas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Neringos - Darius Jasaitis (Lietuvos socialdemokratų partija), Švenčionių rajono - Rimantas Klipčius (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Mero postą išlaikė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas (Lietuvos socialdemokratų partija), Druskininkų - Ričardas Malinauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“), Kauno miesto - Visvaldas Matijošaitis ( Visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“), Akmenės rajono - Vitalijus Mitrofanovas (Lietuvos socialdemokratų partija), . Šalčininkų rajono - Zdzislav Palevič (LLRA-KŠS ir Politinė partija Rusų aljansas).

Pakartotinio balsavimo nebus Šakių rajone, kur meru tapo, negalutiniais duomenimis, Edgaras Pilypaitis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Širvintų rajone, kur mero postą išsaugojo Živilė Pinskuvienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda - už sėkmingą Širvintų kraštą“), Vilniaus rajone, kur perrinkta Marija Rekst (LLRA-KŠS ir Politinė partija Rusų aljansas).

Į mero postą sugrįžo buvęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (Lietuvos socialdemokratų partija). Palangos meru vėl išrinktas Šarūnas Vaitkus (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Šiaulių miesto meru- Artūras Visockas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“).

Kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius susirinkusiems palaikytojams ,,Piano Man“ bare, grojant „We are the champions“ dainai, teigė, kad laimėti tendencijos yra tikrai geros, o pasibaigus šventei, jau pirmadienį, eis į derybas su koalicijomis.

,,Aš noriu pasidžiaugti nors pradžia, bet ką mes matome iš Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapio, yra labai gera tendencija, tai yra tai, ko mes siekėme ir norėjome, ir aš tikrai tikiu, kad ta tendencija išliks iki galo ir kad rytą mes švęsime puikią ir tvirtą pergalę. Eisime derėtis su koalicijomis. Žinoma, yra dar dvi savaitės, bet svarbu, kad ne tik būtų didžiausia frakcija savivaldybėje, bet kad ir darbas būtų. Yra laikas mąstyti, yra laikas dirbti. Yra laikas švęsti, tai šiandien yra laikas švęsti“, - sakė R. Šimašius.

R. Šimašius tikino, kad su visomis koalicijomis bandys derėtis, vieni pirmųjų bus konservatoriai. Kita vertus, R. Šimašius teigia, kad sunkiausia bus susiderėti su Artūro Zuoko komanda, nes ,,jie turi reikalų su sąžine“, kas nepriimtina R. Šimašiaus komiteto ,,Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ nariams.

,,Su koalicijomis kalbėsimės, jau ir šiandien kalbuosi, bet tai tik pradžia. Žinoma, nemanau, kad iki konkrečių rinkimų rezultatų čia bus kažkas susiderėta, reikia antrojo turo pabaigos, bet kalbos turi būti (...) Su visais kalbėsiuosi, aišku, su Artūro Zuoko koalicija yra kalbėtis sunkiau, nes jie turi reikalų su sąžine. Ir su ,,Atviras Vilnius koalicija“ - jie nelabai tinka“, - sakė R. Šimašius.

Antros Kauno miesto mero kadencijos rinkimuose siekiantis Visvaldas Matijošaitis sako, kad jeigu ir laimėtų rinkimus didele persvara, į dievų vaidmenį jo vadovaujamas komitetas „Vieningas Kaunas“ neįsijaus. Pasak jo, galbūt kitoje tarybos kadencijoje net gali pavykti dirbti su konservatoriais - jeigu „pas šiuos įvyktų pokyčių“.

„Mes neįsijausime į dievų vaidmenį ir tikrai kviesimės kitus, kitų partijų išrinktus kandidatus į bendrą koaliciją ir dirbsime kartu, kaip ir dabar dirbome. Gaila, kad liberalai suskilo, gaila, kad socialdemokratai skilo, bet mes dirbame kartu su jais. Su vieninteliais nedirbome dėl arogancijų - tai su konservatoriais. Bet gal ir pas juos bus pokyčių“, - LRT televizijos laidoje, skirtoje rinkimams, sekmadienio vakarą kalbėjo V. Matijošaitis.

Galutiniai balsavimo rezultatai paaiškės pirmadienį, tačiau preliminarūs Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad V. Matijošaitis turi nemažai šansų būti perrinktas pirmajame ture. Jo teigimu, jeigu dar kartą laimėtų rinkimus, stengtųsi užsitikrinti pradėtų darbų tęstinumą.

„Visų pirma labai svarbu, kiek žmonių iš mano komandos pateks į miesto tarybą. Tada galima pasidėlioti, kokią koaliciją sudarysim. Nebus taip, kad „Vieningas Kaunas“ dirbtų grynai vienas. O man svarbiausia, kad (pabaigtume. - ELTA) tuos darbus, kuriuos pradėjome - ne apie tai, ką visi miestiečiai mato, gatvės, parkai - bet stadionai, mokslo salos projektas, geras didelis baseinas, ledo arena. Negalime visi būti krepšininkais“, - kalbėjo V. Matijošaitis.

Konservatorių keliama kandidatė į prezidento rinkimus Ingrida Šimonytė teigia, kad savivaldos rinkimų rezultatai neturės įtakos jau gegužę vyksiančių prezidento rinkimų rezultatams. Pasak jos, savivaldos ir prezidento rinkimus visuomenė vertina labai skirtingai.

„Aš manau, kad čia yra du skirtingi dalykai, kurie turi savo atskiras dinamikas. Dažnai tenka lankytis regionuose, kuriuose supranti, kad žmonės visai kitaip mato savivaldos rinkimus negu nacionalinius rinkimus“, - sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos štabe sakė I. Šimonytė.

Kartu buvusi finansų ministrė sakė esanti optimistiška vertinant konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio deklaruotus užmojus partijai laimėti daugiausiai mandatų savivaldos rinkimuose. Tačiau, pabrėžė ji, apibendrinti rinkimų rezultatų, kol nebus pateikti rezultatai iš didžiųjų miestų, dar nereikėtų.

„Ateina mažųjų apylinkių rezultatai ir visi pradeda daryti visokias toli siekiančias išvadas, paskui ateina didieji miestai, ir tie vaizdai pasikeičia.(...) O kaip atrodys mandatų skaičius savivaldybėje ir kaip atrodys bendras balsų skaičius už kiekvieną partiją pamatysime, kai turėsime didžiųjų miestų rezultatus“, - sakė I. Šimonytė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad opozicinės partijos mandatų skaičiumi dvigubai pralenkė valdančiuosius. Konservatorių lyderis svarstė, kad šiuos rezultatus galėtume laikyti Vyriausybės bei valdančiosios daugumos pastarųjų metų darbo įvertinimu.

,,Valdantieji turi 303 mandatus, tai čia turiu galvoje su tomis frakcijomis, kurios remia, pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. O opozicinės frakcijos, liberalai, TS-LKD ir socialdemokratai gavo 675 mandatus. Jeigu mes tai traktuotume kaip egzaminą, kaip tam tikrą pasiruošimą būsimiems rinkimams, opozicija dvigubai lenkia valdančiuosius. Žinoma, su rezervacijomis žiūrime į šį pasvarstymą, bet kadangi skirtumas yra toks didelis, daugiau negu dvigubai, gali būti, kad tai yra tam tikra tendencija. Vis dėlto valdančiųjų politika nėra taip priimtina“ , - teigė G. Landsbergis.

Pirmadienio rytą, Vyriausiajai rinkimų komisijai jau turint Savivaldos rinkimų rezultatus iš beveik visų rinkimų apylinkių, aiškėja, kad sėkmingiausi renkant Savivaldybių tarybas jie buvo Visuomeniniams rinkimų komitetams. Jie bendrai surinko 26,73 proc. rinkėjų balsų.

Iš partijų geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Juos palaikė 16,03 proc. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių. Lietuvos socialdemokratų partijai teko 13,28 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai - 11,15 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui - 5,90 proc.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia suklydęs, kai deklaravo ambiciją „valstiečiams“ sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose laimėti daugiausiai mandatų į tarybas ir merus.

„Nemanau, kad mus už ką nors baudė, mes tiesiog norėjome laimėti, bet nelaimėjome. Suklysti galima, šiuo atveju aš skaičiuodamas suklydau, tačiau džiaugiuosi, kad rinkimuose turime labai daug mums artimų kolegų, kurie laimėjo. Tai yra komitetai, ir mes su jais dirbsime“, - sakė R. Karbauskis pirmadienį vykstančioje konferencijoje rinkimų rezultatams apžvelgti.

Pasak jo, tai, kad nebuvo pasiekti užsibrėžti rezultatai, susiję ir su tuo, kad ne visi „valstiečių“ kandidatai buvo stiprūs.

„Aš manau, kad kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino savo rezultato. Tačiau žiūrint bendrą mandatų skaičių ir jų didėjimą - tai ženklus (partijos laimėtų mandatų. - ELTA) padidėjimas ir aš galvoju, kad jau kituose savivaldybių rinkimuose mes labai rimtai kibsime į atlapus“, - sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis prieš rinkimus teigė, kad „valstiečiai“ laimės daugiausiai savivaldos tarybos narių ir merų postų. Tačiau už „valstiečius“ daugiau tarybos narių mandatų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai (26,76 proc.), konservatoriai (16,03 proc.) ir socialdemokratai (13,26 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinko 11,14 proc. mandatų.

Sekmadienį rinkimų apylinkėse piliečiai rinko 60 savivaldybių merų bei 1442 tarybos narius. Dėl šių postų iš viso Savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi 13 666 kandidatai.

Lyginant su 2015 metų rinkimais, šiemetiniuose rinkimuose dalyvavo daugiau visuomeninių rinkimų komitetų. 2015-aisiais jų buvo 58, o šiemet 48-iose savivaldybėse užregistruoti 87 rinkimų komitetai. 71 komitetas išsikėlė kandidatus į merus.

Suskaičiavus Savivaldos rinkimų rezultatus pastebima, kad mažesnių apylinkių rinkėjai, lyginant su didesnių, juose dalyvavo aktyviau. Bendras šalies aktyvumas siekė 47,8 proc., o aktyviausiai gyventojai balsavo Pagėgių, Birštono, Lazdijų, Pagėgių, Širvintų apylinkėse. Tuo metu Klaipėdos mieste ir rajone, Šiaulių, Panevėžio rajonuose gyventojai buvo mažiau aktyvūs.

Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, tai greičiausiai sąlygojo situacija, kad mažesnių apylinkių gyventojai geriau pažįsta pačius kandidatus.

„Tai signalizuoja kandidatams daugiau eiti į žmones, į visuomenę, daugiau su jais kalbėti, prisistatyti ir aiškinti, ką jie planuoja nuveikti ir kokius darbus padaryti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, šiais metais dėl eilių balsavimo vietose nebuvo daug skundžiamasi. Žmonės daugiausia buvo nepatenkinti rinkimų agitacija.

„Dominuojantis skundas buvo dėl agitacijos rinkimų pažeidimų. Sulaukėme daugybės skundų, kreipimųsi iš rinkėjų, kad rinkimų dieną naujienų portaluose skelbiami straipsniai galimai yra agitaciniai“, - teigė L. Matjošaitytė.

Nemažai skundų gauta ir dėl rinkimų stebėtojų trūkumo, tačiau šiemet didelių eilių vis dėlto buvo išvengta.

Iš viso VRK gavo 205 pranešimus, dėl kurių pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. 6 - dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti Jonavoje, Trakuose, Vilniuje, Alytuje, Varėnoje, Lazdijuose, Šilutėje, Švenčioniuose, Raseiniuose, Kalvarijoje.

Lyginant su rinkimais, vykusiais 2015 metais, šiemet pranešimų ir ikiteisminių tyrimų skaičius yra mažesnis. 2015 m. buvo gauta 413 pranešimų apie galimus pažeidimus, pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai.