Suaugusiųjų mokymasis tampa šiuolaikinio gyvenimo dalimi: tobulėjant technologijoms, būtina nuolat atnaujinti profesinius įgūdžius ar įgyti naujų. Tuo įsitikinęs vienas pirmųjų suaugusiųjų mokytojų andragogų Lietuvoje Arūnas Bėkšta.

Jokūbas Kavaliauskas

Lemia dvi priežastys

A. Bėkšta sako, kad dirbančių suaugusiųjų sprendimą vėl kibti į mokslus lemia arba vidinis noras išmokti ko nors naujo, arba išorinis spaudimas – ekonominė šeimos padėtis, socialinis statusas, kintantys darbo reikalavimai, nauji įstatymai, darbo keitimas arba siekis kopti karjeros laiptais.

Anot andragogo, įvairių atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai mokosi aukštesnįjį išsilavinimą turintys ir didesnius atlyginimus gaunantys žmonės. Tokie žmonės turi aukštesnę savivertę ir labiau pasitiki savo jėgomis, be to, geriau suvokia mokymosi vertę.

„Dėl to, kad jie ilgesnį laiką dalyvavo mokymosi procese anksčiau, jie turi ir aukštesnę gebėjimo mokytis kompetenciją. Na, o jų užimamos aukštesnės pareigos ir konkurencija dėl karjeros verčia tobulėti. Įtakos turi ir didesnės pajamos, leidžiančios pasirinkti asmenį dominančius kursus“, – sakė A. Bėkšta.

Didesnė ir įvairesnė didmiesčiuose siūlomų mokymosi kursų pasiūla lemia ir tai, kad būtent čia suaugusieji dažniausiai ir ryžtasi įgyti naujų reikiamų žinių. Maža to, pastebėta, kad Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, suaugusiųjų mokymą dažniau renkasi moterys.

Sprendžia darbo jėgos trūkumą

Ir nors suaugusiųjų švietimui skiriamas dėmesys kasmet auga, ES vidurkio dar nepasiekėme. Tai, anot pašnekovo, lemia lėšų stygius ir laiko trūkumas.

„2016 m. apklausos duomenys rodo, kad net 68 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad nejaučia poreikio mokytis. Na, o vyresnio amžiaus (55–64 m.) dirbančiųjų mokymąsi apriboja savivertės trūkumas ir darbdavių pozicija, kurie tobulintis labiau linkę siųsti jaunimą. Ir nors mūsų demografinės tendencijos reikalauja išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, tačiau darbdaviai labiau linkę ieškoti darbo jėgos užsienyje, o ne sudaryti sąlygas vyresniems darbuotojams“, – tvirtina A. Bėkšta.

Būtina atsakyti į tris klausimus

A. Bėkšta pažymi, kad šiandien pačius įvairiausius kursus asmenybės saviugdai ir įsitvirtinimui darbo rinkoje teikia daugybė įstaigų – universitetai ir jų tęstinių studijų institutai, kolegijos, kvalifikacijos tobulinimo centrai, darbo rinkos mokymo centrai, profesinio mokymo centrai, trečiojo amžiaus universitetai, nevyriausybinės organizacijos.

Kaip iš tokios gausybės pasiūlymų išsirinkti tinkamiausius? Suaugusiųjų švietimo ekspertas teigia, kad renkantis, kur ir ko mokytis, būtina sau atsakyti į tris esminius klausimus. Ką tokiu mokymusi noriu pakeisti savo gyvenime? Mokydamiesi siekiate pagilinti kompetencijas ar įgyti naujų žinių? Kiek laiko galėsite skirti mokymuisi ir kaip jį suderinsite su asmeniniu gyvenimu?

Anot A. Bėkštos, aiškaus motyvo turėjimas yra esminis dalykas, nuo kurio priklauso, ar eisite ko nors mokytis, mokymąsi tęsite ir ar jį sėkmingai užbaigsite. Pašnekovas teigia, kad itin svarbu žinoti, ko konkrečiai norite išmokti. Įgyti dar vieną kvalifikaciją, pradėti savo verslą ar pramokti užsienio kalbos, kad galėtumėte susikalbėti su užsieniečiu žentu, o galbūt išmokti ko nors, kas naudinga gerinant savo ir šeimos gyvenimo kokybę – auklėti anūkus, virti ar prižiūrėti gėles?

A. Bėkštos teigimu, daugelis profesinio mokymo centrų Lietuvoje siūlo mokymosi programas suaugusiesiems, kurios trunka nuo 5 iki 33 savaičių. Priklausomai nuo to, koks jūsų tikslas, galite, pavyzdžiui, pasirinkti staliaus pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programą (10 savaičių) arba staliaus mokymo programą (24 savaitės).

Suaugusiųjų švietimo eksperto teigimu, taupant laiką, paranku rinktis nuotolinius mokymosi kursus ir mokymosi šaltinius internete. Pavyzdys yra Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema (SMIS, www.smis.lt), joje galima rasti įvairių mokymosi programų.

Mokymosi visą gyvenimą galimybių yra kiekvienoje savivaldybėje. Lėšų suaugusiųjų švietimo programoms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jos finansuojamos ir iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Suaugusieji gali nemokamai mokytis lietuvių kalbos, užsienio kalbų, įgyti psichologinių, skaitmeninio raštingumo ir kt. įgūdžių.

Norintiesiems mokytis internetu

• Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas www.liedm.lt
• Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema www.smis.lt
• Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema AIKOS www.aikos.smm.lt
• Europos Suaugusiųjų mokymosi platforma EPALE https://ec.europa.eu/epale/

Mokymosi programas suaugusiesiems siūlo

• Profesinės mokyklos, universitetai ir kolegijos
• Savivaldybių švietimo centrai
• Trečiojo amžiaus universitetai
• Įvairios organizacijos