Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Įvažiuodamas į Varėną supranti – atvykai į Europos grybų sostinę.


Gamtos turtais dosniai apdovanotas Varėnos kraštas gali didžiuotis ne tik ūksmingais, uogų bei grybų gausiais miškais. Varėnos rajone yra Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, didžioji Dzūkijos nacionalinio parko dalis, keliolika draustinių, dešimtys archeologinių, architektūrinių paminklų, senove alsuojantys dzūkų kaimai. Daug įdomaus galima pamatyti ir keliaujant po pačią Varėną bei artimiausias jos apylinkes.

Manvydas VITKŪNAS


Varėnos yra dvi – nemažas Senosios Varėnos miestelis, įsikūręs tarp kelio iš Vilniaus į Merkinę (ir toliau į Druskininkus, Gardiną) bei Merkio upės, ir keturis kilometrus piečiau, šalia geležinkelio esantis Varėnos miestas. Nors Senoji Varėna yra daug senesnė ir turi gana įspūdingą istoriją, naujoji Varėna ją gerokai pralenkė (gyventojų skaičiumi – net septynis kartus) ir tapo miestu bei rajono centru. Kurį laiką, nuo 1980 m. iki 1994 m., Senoji Varėna buvo prijungta prie Varėnos miesto, kuris buvo gana išskirtinis – dvi jo dalis skyrė nemenkas miškų ir vandenų plotas. Vėliau Senoji Varėna vėl tapo savarankiška gyvenviete. Nuo 1995 m. Varėnos miestas, o nuo 2013 m. ir Senosios Varėnos kaimas turi savo herbus.

REKLAMA


Senoji Varėna pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1413 m. Gražiame gamtos kampelyje buvo vienas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvarų (tai atsispindi neseniai patvirtintame Senosios Varėnos herbe). Prie svarbaus kelio įsikūręs miestelis po truputį augo. XVII–XVIII a. Lietuvą siaubę karai ir kiti neramumai neaplenkė ir Varėnos. Miestelį nuniokojo ne vienas gaisras.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Senosios Varėnos herbe pavaizduotas medžioklės ragas.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Varėnos herbe atsispindi gajos bitininkystės tradicijos.


Naujoji nurungė senąją


Stimulu Senajai Varėnai augti turėjo tapti Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, kuriuo 1862 m. buvo atidarytas nuolatinis traukinių eismas. Į pietus nuo Senosios Varėnos buvo įrengta Varėnos geležinkelio stotis. Prie jos ėmė kurtis nauja gyvenvietė – dabartinis Varėnos miestas, o Senoji Varėna greitai liko jos šešėlyje. Ypač didelį smūgį Senajai Varėnai sudavė 1881 m. gaisras, kurio metu supleškėjo didelė miestelio dalis.


Naujoji Varėna tapo gana svarbiu geležinkelio mazgu – nuo jos atsišakojo geležinkelio linija į Alytų. Deja, po Pirmojo pasaulinio karo ji buvo išardyta. Dabar senojo geležinkelio sankasa, tiltai yra turistus dominantys objektai.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Itin archajiška Akmenio kaimo bažnytėlė ir varpinė.


Abi Varėnos smarkiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, o Nepriklausomybės kovų metu šiose apylinkėse vyko Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių mūšiai, kuriuos mena karių kapai ir paminklai. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Senoji Varėna liko Lietuvos pusėje, o Varėna atsidūrė kitapus demarkacijos linijos. Beveik dvidešimt metų dviejų Varėnų žmonės gyveno skirtingose valstybėse.


Pokario metai Dzūkijoje pasižymėjo itin smarkiu partizaniniu pasipriešinimu sovietinei okupacijai, gausiais gyventojų trėmimais. Netoli Varėnos geležinkelio stoties pastatytas paminklas tremtiniams. Užrašas ant jo liudija: „Likome gyvi, kad būtume laisvi“. Deja, daugybė tremtinių amžiams liko atšiauriose Sibiro platybėse, toli nuo gimtosios Dzūkijos.


Varėnoje gausu įvairių paminklų, skulptūrų. Puikiu Varėnos simboliu tapo medaus korį primenantis užrašas „Varėna“, virš kurio įsitaisęs mažasis grybautojas. Dar viena labai šauni mažojo grybautojo skulptūra iškilo Varėnos miesto centre. Ne veltui varėniškiai savo miestą tituluoja Europos grybų sostine.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

1928 m. Senojoje Varėnoje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui.

Čia gimė M. K. Čiurlionis


Ir Senojoje Varėnoje, ir Varėnoje yra po bažnyčią. Įdomu, kad jos priklauso skirtingoms vyskupijoms: Varėnos – Vilniaus, o Senosios Varėnos – Kaišiadorių. Tai vėlgi lėmė tarpukario įvykiai, demarkacinė linija. Senojoje Varėnoje pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta XVIII a., vėliau ne kartą degusi, atstatyta. Dabartinė moderni Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia iškilo 1994 m. Prieš porą metų aikštėje priešais ją atidengta skulptūra „Angelas“, sukurta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvais. Būtent Senojoje Varėnoje 1875 m. gimė M. K. Čiurlionis ir vietos bažnyčioje buvo pakrikštytas. Nuo Senosios Varėnos prasideda iki pat Druskininkų besitęsiantis „Čiurlionio kelias“, kuriame pats kompozitorius ir jo kūrinių motyvai įamžinti tautodailininkų sukurtose skulptūrose.


Senojoje Varėnoje būta ir žydų sinagogos, nemenkos žydų bendruomenės. Jos istoriją tragiškai nutraukė holokaustas. Glėbo miške yra žydų žudynių vieta ir masinė kapavietė.


Varėnos miesto bažnyčia (taip pat Šv. Arkangelo Mykolo) daug kuklesnė, medinė. 1893 m. netoli Varėnos geležinkelio stoties buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. Ją lankė iki Pirmojo pasaulinio karo Varėnoje dislokuotos gausios Rusijos kariuomenės įgulos kariai ir jų šeimų nariai. Vėliau cerkvės pastatą įsigijo katalikai ir pertvarkė jį į bažnyčią. Lenkų okupacijos metais kilo daug konfliktų – šioje bažnyčioje norėta laikyti vien tik lenkiškas mišias, tačiau vietos gyventojai, kurių absoliuti dauguma buvo lietuviai, tam aktyviai priešinosi.

REKLAMA


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

XIX a. pabaigoje statyta Glūko geležinkelio stotis („Artilerijskaja“) tarpukariu buvo tapusi sanatorija.

Seniausia moneta


Varėnos miestą nuo Senosios Varėnos skiria keli kilometrai. Šioje atkarpoje ošia puikūs pušynai, yra nemažas tvenkinys, atsiradęs patvenkus Derežnyčios upelį, patogus ir platus smėlio paplūdimys. Šiauriniame tvenkinio krante stūkso Girežerio piliakalnis.


Aplink Varėną yra nemažai ežerų. Patogu maudytis ir miškų apsuptame nedideliame Žiežulio ežere, ir šalia plento į Merkinę telkšančiame dideliame, sekliame Glėbo ežere. Į šiaurės rytus nuo Varėnos miškuose slepiasi nedideli gražūs Glūko, Varėnio ir Ešerinio ežerai. Jų pakrantėse gausiu dar akmens amžiaus žmonių paliktų senovės gyvenviečių pėdsakų. Varėnos krašte itin gausu seniausios praeities paminklų. Beje, seniausia žinoma moneta Lietuvoje aptikta 1962 m. Glūko ežero pakrantėje. Monėta datuojama V a. pr. Kr. ir yra nukaldinta graikų kolonijoje Nakse, įsikūrusioje Sicilijos saloje.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Buvusio geležinkelio tilto per Varėnės upelį likučiai.

Aidėjo kanonados


Miškai į šiaurę nuo Varėnos vadinami kiek neįprastais vardais – Poligono ir Lagerio. XIX a. pabaigoje čia buvo įkurtas Rusijos kariuomenės Vilniaus karinės apygardos artilerijos poligonas. Jo statybos darbai pradėti 1881 m. Iškilo mediniai ir mūriniai kareivinių, sandėlių, karininkų klubo, vandentiekio bokšto bei kiti pastatai, įrengta visa artilerijos poligono infrastruktūra, įrengtos karių kapinės. Nutiesus geležinkelį, jungusį Varėną su Alytumi, iškilo „Artilerijskaja“ geležinkelio stotis. Įkūrus tokį stambų karinį objektą, pagyvėjo gyvenimas ir Varėnoje. Atkuto vietos verslininkai, prekybininkai. Vargingesni žmonės prisidurdavo pinigų rinkdami ne tik uogas ir grybus, bet ir artilerijos sviedinių bei šovinių tūtas, kurias supirkdavo vietos žydai.


Po Pirmojo pasaulinio karo Varėnos poligonu kurį laiką naudojosi Lietuvos kariuomenė. Tačiau jis buvo šalies pakraštyje, prie pat demarkacinės linijos. Kai buvo demontuota geležinkelio atšaka, jungusi poligoną su Alytumi, kariuomenė liovėsi naudotis Varėnos poligonu. Šalia Jonavos buvo įrengtas naujas Gaižiūnų poligonas. Varėnos poligono pastatuose įsikūrė sanatorija. Po Antrojo pasaulinio karo poligono teritoriją ir pastatus perėmė miškininkai.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Babriškių bažnyčia pastatyta 1838 m. vietos dvarininko iniciatyva.


„Užkeikta merga“


Į šiaurę nuo buvusio poligono yra mažytis Babriškių bažnytkaimis su nedidele akmenų mūro bažnyčia. Ją kaip koplyčią 1838 m. pastatė vietos dvarininkas Martynas Rosochackis.


Prie kelio tarp Babriškių ir Varėnos yra 1920 m. kovojusiesiems ir žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti skirtas paminklas, pastatytas tarpukariu mokytojo, šaulio Andriaus Ryliškio rūpesčiu.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Akmenio kaime esantis „Užkeiktos mergos“ akmuo laikomas stebuklingu. Martyno Vidzbelio nuotraukos


Dar viena labai įdomi nedidelė bažnyčia Varėnos apylinkėse yra išlikusi šalia plento į Vilnių, Akmenio kaime. Medinė tašytų rąstų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, iškilusi dar 1759 m., yra itin archajiška. Šalia jos stovi unikali, labai paprasta stulpinė varpinė, o netoliese stūkso padavimais apipintas, vietos gyventojų stebuklingu laikomas „Užkeiktos mergos“ riedulys, dar vadinamas „Nuotakos akmeniu“. Šis nemenkas akmuo davė pavadinimą kaimui. Dar prieš kelis dešimtmečius jis buvo gausiai lankomas maldininkų. Žmonės nuo seno deda ant akmens aukas (monetas, gėles, linus ir pan.). Apie šį akmenį išlikę įvairių įdomių pasakojimų. Vienas iš jų byloja, jog kadaise tėvai privertę savo dukrą tekėti už nemylimo jaunikio. Vežama į tuoktuves, ji raudojo, laužė rankas, keikė savo likimą ir galiausiai sušuko: „Geriau aš akmeniu pavirsčiau, nei tekėčiau už nemylimo“.


Įdomių, gražių ir paslaptingų vietų Varėnos krašte itin gausu. Šįkart pasižvalgėme tik po artimiausias Varėnos apylinkes.


Varėnos apylinkes garsina ne tik grybai ir uogos

Paminklas Lietuvos kariams, 1920 m. žuvusiems kovose su Vilniaus kraštą okupavusios Lenkijos kariuomene tarp Varėnos ir Babriškių.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)