Mūsų krepšinio istorijoje neišvengta ir nesėkmių

Mūsų krepšinio istorijoje neišvengta ir nesėkmių

1936-ųjų ir 1988-ųjų metų olompiniai čempionai - Pranas Lubinas ir Arvydas Sabonis. „Eltos“ nuotr.


Rugpjūčio 31 d. prasideda 40-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Kaip Senojo žemyno pirmenybėse sekėsi Lietuvos komandai?


Jonas Kazimieras ŠVAGŽLYS


Baltijos šalių stebuklas


Pirmasis Europos vyrų krepšinio čempionatas 1935 m. vyko Šveicarijoje. Jį laimėjo mūsų kaimynai latviai. Latvijos rinktinė laikyta viena iš favoričių ir 1936-ųjų Berlyno olimpiadoje, kur krepšinis pirmąsyk buvo įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Deja, tąsyk latviams sekėsi kiek prasčiau – į aštuntfinalį jų komanda neiškopė.


Lietuvos krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, į lietuvių kalbą pirmąsyk išvertęs šios sporto šakos taisykles. Per savo pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes 1925 m. žaidėme Rygoje su Latvijos rinktine. Jas rezultatu 41:20 laimėjo latviai. Kaimynai nugalėjo ir vėlesnėse rungtynėse, o didžiausią nesėkmę lietuviai patyrė 1935-ųjų sausį, pralaimėję būsimiesiems Europos čempionams rezultatu 10:123.

REKLAMA


Nors Lietuvoje krepšinis skynėsi kelią lėtokai, stiprių žaidėjų būta tarp išeivijos lietuvių. Susitikę su Lietuvos krepšinio atstovais, jie išmokė šiuos naujų krepšinio derinių, kitų subtilybių. 1937 m. Rygoje surengtame antrajame Europos krepšinio čempionate dalyvavo ir keletas Amerikos lietuvių. Tais metais Lietuvos krepšinio rinktinė laikyta viena iš autsaiderių.


Tačiau lietuviai įveikė visus varžovus, Lietuva netikėtai tapo Europos čempione, finale 24:23 nugalėjusi Italiją. Prie sėkmės ypač prisidėjo du išeivijos lietuviai – Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas (pastarasis kartu buvo ir rinktinės treneris). 1911 m. Čikagoje gimęs F. Kriaučiūnas treniravo abi, vyrų ir moterų, krepšinio rinktines (lietuvės 1938 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate nusileido tik Italijai ir tapo vicečempionėmis).


Į Lietuvą traukiniu grįžtančius Europos čempionus kiekvieno miesto stotyje sveikino minios žmonių. Krepšinis sparčiai populiarėjo. Pagal to meto taisykles, Europos čempionatą laimėjusi šalis įsipareigodavo rengti kitą krepšinio čempionatą. Šiam sporto renginiui buvo specialiai pastatyta Kauno sporto halė, per atidarymą kalbą sakė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

REKLAMA


Trečiajame Europos čempionate lietuviai laimėjo visas septynerias rungtynes ir antrą kartą tapo čempionais. Įspūdingiausią pergalę iškovojo prieš Suomijos rinktinę, įveikę ją rezultatu 112:9, o finale lietuviai rezultatu 37:36 nugalėjo latvius.


Lietuvos rinktinę čempionatui rengė ir treniravo išeivijos lietuvis Pranas Lubinas. Los Andžele gimęs P. Lubinas sėkmingai žaidė ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio rinktinėje, su ja 1936 m. tapo olimpiniu čempionu. Lietuvos krepšinio krikštatėviu tituluojamas P. Lubinas mirė Amerikoje, sulaukęs 89 metų.


Mūsų krepšinio istorijoje neišvengta ir nesėkmių

P. Lubinas sėkmingai žaidė ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio rinktinėje.


Stiprūs ir sovietmečiu


Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, į JAV grįžo Lietuvos rinktinėje žaidę išeivijos lietuviai, o į Vakarus pasitraukė nemažai kitų žinomų šalies krepšininkų. Tačiau krepšiniu domėjosi jau visa Lietuva. 1947 m. Čekoslovakijoje vykusiame krepšinio čempionate triumfavo Sovietų Sąjungos rinktinė. Joje žaidė keturi mūsų krepšininkai – Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius ir Vytautas Kulakauskas.


1949-ųjų čempionatas vyko Egipto sostinėje Kaire, nes tuometė Europos čempionė Sovietų Sąjunga atsisakė rengti varžybas. Egiptiečiai laimėjo visas šešerias rungtynes ir tapo čempionais. Šiame keistame turnyre dalyvavo tik septynių šalių rinktinės, nes daugelis Europos šalių atsisakė vykti – buvo sudėtinga nukeliauti į Egiptą.


Sovietų Sąjunga sportui skyrė ypač daug dėmesio ir lėšų. Krepšinis – ne išimtis. Sovietų Sąjungos vyrų krepšinio rinktinė net 14 kartų tapo Europos čempione. Joje yra žaidę 12 lietuvių – be jau minėtų S. Butauto, J. Lagunavičiaus, K. Petkevičiaus ir V. Kulakausko, šios rinktinės marškinėlius taip pat buvo užsivilkę Stasys Stonkus, Algirdas Lauritėnas, Modestas Paulauskas, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Arvydas Sabonis.


Mūsų krepšinio istorijoje neišvengta ir nesėkmių

2003-iųjų Europos čempione tapo Lietuva. Sugrįžusius krepšininkus sveikino minios gerbėjų.

Triumfas Barselonoje ir nesėkmė Vroclave


Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos krepšininkai, laimėję olimpinį atrankos turnyrą, iškovojo bronzos medalius 1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse, rungtynėse dėl trečiosios vietos 82:78 nugalėję Jungtinę komandą, kurioje žaidė geriausi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių krepšininkai. Žaidynėse mes laimėjome bronzą, o tikrą furorą ten kėlė JAV rinktinė – į ją buvo sukviestos visos anų laikų NBA žvaigždės: Maiklas Džordanas, Irvinas Medžikas Džonsonas, Laris Berdas. Pusfinalyje Lietuvos rinktinė amerikiečiams pralaimėjo net 51 taško skirtumu.


Po neįtikėtinų pergalių olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrai atrankos į 1993 m. Europos krepšinio pirmenybes turnyre Vroclave netikėtai pralaimėjo Baltarusijos rinktinei ir į čempionatą nepateko. Paradoksalu, mat finaliniame etape ten žaidė gerokai už mus silpnesnės Latvijos ir Estijos rinktinės.
1993-iųjų Europos krepšinio čempione tapo pirmenybių šeimininkė Vokietijos rinktinė, finale vieno taško skirtumu įveikusi Rusijos komandą. Bronzą iškovojo Kroatija, žaidusi jau be autoavarijoje žuvusio rinktinės lyderio ir vieno geriausių visų laikų Europos krepšininkų Draženo Petrovičiaus.



Į Europos krepšinio čempionato finalinį turnyrą Lietuva sugrįžo 1995 m. Mūsiškiai finale pralaimėjo Jugoslavijai ir pelnė sidabro medalius. Finalo rungtynės buvo įtemptos ir skandalingos. Pasipiktinę amerikiečio teisėjo sprendimu skirti techninę pražangą A. Saboniui, Lietuvos krepšininkai netgi buvo palikę aikštelę.


Varžovų rinktinės lyderiai Aleksandras Džordževičius (dabar jis yra Serbijos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris) ir Vladė Divacas bei kiti krepšininkai įkalbėjo mūsiškius grįžti, bet mūsų vyrai, žaisdami be po penkias pražangas surinkusių A. Sabonio ir R. Kurtinaičio, turėjo pripažinti jugoslavų pranašumą rezultatu 90:96. Po rungtynių sirgaliai skandavo Lietuvos vardą, nors ji ir pralaimėjo, o įvairių šalių krepšinio spauda rungtynes apibūdino kaip įdomiausią finalą per visą Europos krepšinio istoriją, aptemdytą prasto teisėjų darbo. Pakeliui į finalą lietuviai nugalėjo vokiečius, ketvirtfinalyje – Rusiją, pusfinalyje – Kroatiją.


Naujoji karta


1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse vėl iškovojusi bronzos medalius, Lietuvos rinktinė susidūrė su sunkumais. Ją paliko brandaus amžiaus (pagal krepšinio standartus) sulaukę ilgamečiai lyderiai A. Sabonis, R. Kurtinaitis ir Š. Marčiulionis bei treneris Vladas Garastas. Naujuoju treneriu paskirtas buvęs V. Garasto padėjėjas Jonas Kazlauskas, naujaisiais rinktinės lyderiais tapo Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas ir Gintaras Einikis.


Pergalės pritilo, tačiau jaunoji Lietuvos krepšininkų karta tobulėjo itin sparčiai ir 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalius, po įtemptos kovos pusfinalyje vos dviem taškais nusileidusi JAV komandai.

REKLAMA


Tačiau, kaip dažnai nutinka, po įspūdingų pergalių netikėtai pralaimima. 2001 m. Europos čempionatas Stambule lietuviams buvo labai nesėkmingas. Nusileidę latviams, lietuviai neprasibrovė į pirmenybių ketvirtfinalį ir neteko galimybės varžytis dėl patekimo į 2002 m. pasaulio krepšinio čempionatą. Tų metų Europos pirmenybes laimėjo jugoslavai.


2003-iųjų Europos čempione tapo Lietuva. Tų metų rugsėjo 5–14 d. Švedijoje vykusio čempionato grupės varžybose mūsiškiai nugalėjo Latvijos, Izraelio ir Vokietijos rinktines, ketvirtfinalyje įveikė Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkus, pusfinalyje – Prancūziją, o finale – Ispaniją rezultatu 93:84 (20:19, 20:12, 22:17, 31:36). Trečiąją vietą iškovojo Italijos krepšininkai. Naudingiausiu čempionato žaidėju buvo pripažintas Šarūnas Jasikevičius.


2007 m. Lietuvos vyrai laimėjo bronzą, o kai vyriausiuoju rinktinės treneriu vėl tapo J. Kazlauskas, 2013 ir 2015 m. Europos vyrų krepšinio čempionatuose mūsiškiai užėmė antrąją vietą.


Taigi esame triskart Europos čempionai, tris kartus laimėjome antrąją vietą, esame pelnę bronzos medalius, buvę penkti, šešti, vienuolikti, dvylikti. Tai – mūsų istorija. Į 2017 m. pirmenybes vyks stipri jauna komanda. Jai linkime sportinės sėkmės.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>