Daininkė E. Sašenko: „Scenos išties pasiilgau“

Daininkė E. Sašenko: „Scenos išties pasiilgau“


Kino filmuose suskambėjo daugybė muzikos, ilgainiui tapusios legendine. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kartu su vienu žymiausių šalies džiazo muzikantų, saksofonininku Kęstučiu Vaiginiu ir dainininke Evelina Sašenko liepos 12 d. kviečia į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą, pasiklausyti gražiausių muzikinių epizodų iš žymių kino filmų. Nuo spalvingojo Nino Rottos, iki šią savaitę mus palikusio legendinio Ennio Morricones žymiausių kūrinių. Apie koncertą trumpai pasikalbėjome su jo solistais K. Vaiginiu, E. Sašenko ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu ir vyr. dirigentu Modestu Barkausku.


Kaip užsimezgė ir kiek laiko jau tęsiasi jūsų kūrybinė draugystė?


Kęstutis Vaiginis. Nuo seno pažinojau maestro Donatą Katkų, prisimenu jo puikias, įdomias paskaitas Akademijoje. Su Šv. Kristoforo orkestru scenoje susitikome praėjusiais metais, pavasarį – kaip tik atlikome šią kino muzikos programą.


Evelina Sašenko. Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru kartu esame paruošę ne vieną programą – ir tango muzikos, taip pat Benjamino Gorbulskio dainų, kartu su Liudu Mikalausku. Ta draugystė tęsiasi iki šiol.


Modestas Barkauskas. Su Kęstučiu scenoje ne kartą teko susitikti įvairių valstybinių švenčių metu. Jis jau tuomet atsiskleidė kaip puikus improvizatorius, džiazo muzikos atlikėjas. Su Evelina susipažinome jau per orkestrą – turėjome gražių „Caritas“ koncertų, mėgstamų televizijos, kurių metu skiriama pagalba vaikams. O paskui – jau ši programa. Atrinkome geriausius numerius, tinkančius lauko scenai. Tiesa, su Kęstučiu jau esame groję Roberto Molinelli „Keturis paveikslėlius iš Niujorko“. Tai žymus italų kompozitorius, kuris dirba su Andrea Bocelli, su kitais garsiais solistais, pats instrumentuoja, diriguoja.

REKLAMA


O kas buvo šios, kino muzikos programos iniciatorius? Kam kilo mintis?


K.V. Iniciatyva buvo iš orkestro pusės – sulaukiau skambučio – kvietimo prisijungti.


M.B. Visada norėjau paruošti kino kompozitoriams skirtą programą. Nebūtinai muzikos iš kino filmų, bet apskritai jų kūrybos. Pavyzdžiui, yra tiek nuostabių Nino Rottos siuitų, koncertas styginiams, nors šį autorių daugiausia žinome būtent kaip kino muzikos autorių.


Kęstuti, jus dažniausiai matome džiazo muzikos kontekstuose. Kiek artima jums kino muzika?


K.V. Su kino muzika susiduriu toli gražu ne pirmą kartą. Kaip minėjau, mūsų su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru susidūrimas irgi susijęs su šia programa, ne kartą kino muzikos programas esu atlikęs ir su savo kolegomis iš užsienio, pavyzdžiui, tarptautinio garso gitaristu Hernanu Romero, kitais. Yra daug gražios kino muzikos, ji man nėra svetima.


Evelina, o koks jūsų santykis su kino muzika?


E.S. Man jau yra tekę paruošti kino muzikos programą, tiesa, su kitu orkestru. Čia galima rasti daug nuostabios muzikos, gražių dainų, kai kurios jų – tikri iššūkiai, ypač grįžus į sceną po karantino.


Papasakokite plačiau, kokie įdomiausi liepos 12 d. pristatomos programos akcentai?


K.V. Išties atliksime daug žymiausių kino muzikos kūrinių – N. Rottos, E. Morricones muzikos. Jau minėtas R. Molinellio „Keturi paveikslėliai iš Niujorko“ – tai bene koncertas instrumentui ir orkestrui.

REKLAMA


M.B. Kaip žinia, šią savaitę netekome legendinio kino kompozitoriaus E. Morricones, tad vienas akcentų bus jo kūriniai. Dar nežinodami šio liūdno fakto, jau buvome į programą įtraukę bent tris jo kompozicijas iš kino filmų „Misija“, „Kartą Amerikoje“ – tai puikūs muzikiniai kūriniai. Norisi pagerbti šį kompozitorių, galų gale, ir prieš tai grojome nemažai jo muzikos. Taip pat išskirčiau ir žinomus, bet gal kiek primirštus kūrinius, kaip kad Henrio Mancinio puikios dainos iš filmo „Pusryčiai pas Tiffany“, kitaip, sintezuojant orkestrą ir fortepijoną, nuskambės ir žymioji „Moon River“. Taip pat atliksime keletą fragmentų iš tokių filmų kaip Oskarą pelnęs „Moters kvapas“ su Al Pacino. Ten skamba Carloso Gardelio „Por Una Cabeza“, Evelina atliks ir dar vieną jo dainą. Daug kas galvoja, kad tai – Astoro Piazzolos kūrinys, bet ne! Tačiau Piazollos kūrinių taip pat atliksime. Kitąmet minėsime šio kompozitoriaus šimtmetį, tad šis koncertas – savotiška jubiliejaus įžanga. Skambės ir muzika iš filmo „Šerbūro lietsargiai“, kurios autorius Michelis Legrandas – ji Lietuvoje gana retai atliekama.


Renginiai, karantinui pasibaigus, po truputį įsibėgėja. Koks tas grįžimas į sceną?


M.B. Sugrįžome išsiilgę muzikuoti ir muzikavimo džiaugsmu dalintis. Turėjome tokį tarpinį epizodą, kurio metu darėme daug mažų ansamblių įrašų. Tai buvo tarsi savotiškas pasiruošimas sugrįžimui. O įrašai, džiugu, labai kokybiški. Taip laipsniškai ruošdamiesi ir sugrįžome pas žiūrovus.


E.S. Scenos išties pasiilgau, nors tas sugrįžimas buvo kiek nedrąsus. Atrodo, kad dabar prieš kiekvieną koncertą tarsi šiek tiek labiau jaudinuosi. Juokauju, kad tiesiog pasiilgau stovėti ant scenos ir žvelgti į kitus iš viršaus. Kadangi esu nedidelio ūgio, tai scena – vienintelė vieta, kur galiu tai padaryti. To buvau labai pasiilgusi (juokiasi).


Koncertas „Legendinių kino filmų kompozitorių muzika“ – liepos 12 d., 19 val., Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. Bilietus platina bilietai.lt.