Teisininko patarimai: papildomos atostogos, remonto našta ir galimybė įsigyti butą

Teisininko patarimai: papildomos atostogos, remonto našta ir galimybė įsigyti butą


Už vamzdyno remontą teks mokėti visiems


Esame pensininkai. Gyvename daugiabučiame name. Prieš kelerius metus mes, dviejų 4 ir 5 aukštų butų savininkai, savo lėšomis keitėme vamzdyną. Dabar, kai kuriame nors bute ar laiptinėje vamzdžius keičia UAB „Būsto valda“, skaičiuojama visiems butams. Ar mes irgi privalome mokėti?


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė“ teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš to galima daryti išvadą, kad vamzdynas, kuriuo naudojasi visi, yra laikomas bendrąja daline nuosavybe.


To paties civilinio kodekso straipsnio 3 dalyje sakoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tad, nors jūs savo lėšomis pakeitėte dalį namo bendrojo naudojimo vamzdyno, vis tiek privalote proporcingai savo daliai prisidėti prie kitos dalies bendrojo naudojimo vamzdyno remonto. Jūsų dalis apskaičiuojama proporcingai jūsų buto plotui.

REKLAMA


Išnaudoti papildomų atostogų neapsimoka


Ar mokytojams už darbo stažą (10 ir daugiau metų) taip pat priklauso papildomos atostogos?


Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąraše ir šių atostogų trukmės aprašo 2 straipsnyje nustatyta, kad mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiai darbuotojai atostogauja 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 48 darbo dienas (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos.


Papildomos atostogos yra suteikiamos:


• už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – 1 darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje;

REKLAMA


• už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, darbuotojams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis (t. y. rizikos, su kuria galima taikstytis, jeigu įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, t. y. iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda), remiantis profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, duomenimis, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos, t. y. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 proc. darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, jei nuo 61 iki 80 proc., – 4 darbo dienos, jei nuo 41 iki 60 proc., – 3 darbo dienos, jei nuo 21 iki 40 proc., – 2 darbo dienos, jei iki 20 proc., – 1 darbo diena.



Be jokios abejonės, kaip ir kiekvienas darbuotojas, jeigu jis atitinka tam tikras sąlygas (jūsų atveju tai – tam tikras nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje), jūs, išdirbęs daugiau kaip 10 metų vienoje darbovietėje, turite teisę į papildomas atostogas. Kitas klausimas, ar jums apsimoka jomis pasinaudoti. Dirbate mokykloje mokytoju, todėl turite teisę į pailgintas atostogas, kurių trukmė yra 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba aprašo 4 punkte nustatyta tvarka prie kasmečių atostogų pridėtos papildomos atostogos. Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Taigi jūsų pailgintos atostogos yra kur kas ilgesnės trukmės (40 darbo dienų), nei prie kasmečių atostogų (20 darbo dienų) pridėjus papildomas atostogas (jų trukmė priklauso nuo jūsų darbo stažo toje pačioje darbovietėje).


Tad išvada tokia: nors ir turite teisę į papildomas atostogas, jomis naudotis jums neapsimoka.


Yra galimybė įsigyti butą


Prieš 35 metus tuometis Vykdomasis komitetas raštu kreipėsi į Vilniaus rajono tarpkolūkinį statybos trestą (vėliau pervadintą valstybine statybos įmone „Vilrasta“) su prašymu leisti mums, 4 asmenų šeimai, apsigyventi žinybiniame bute. „Vilrastos“ leidimą gavome ir iki šiol šiame bute gyvename. Butas nėra privatizuotas ir registruotas mūsų vardu. Mūsų gyvenamoji vieta taip pat nėra deklaruota šiame bute. Per visus gyvenimo šiame bute metus atlikome kapitalinį remontą, t. y. pakeitėme langus, duris, stogą, apšiltinome sienas, sutvarkėme elektros instaliaciją, įrengėme vonią, pasirūpinome vandens tiekimu į butą ir investavome į kitus su buto remontu susijusius darbus. Ar yra galimybė šį butą įsigyti iš valstybės? Jeigu taip, kur reikia kreiptis dėl buto kainos nustatymo? Bijome, kad, pradėję judinti šio buto pardavimo klausimą, būsime iškeldinti.

REKLAMA


Tokia galimybė, žinoma, yra, tačiau tai iš esmės priklauso nuo turto savininko noro šį turtą parduoti. Todėl dėl galimybės išpirkti šį gyvenamąjį būstą turėtumėte kreiptis į šio turto savininką.


Minėto turto kainą gali nustatyti turto vertintojai. Nustatant turto rinkos kainą, turėtų būti įvertintas ir jūsų atliktas turto pagerinimas. Taip pat logiška, jog, susitarus dėl pardavimo ir nustatant mokėtiną kainą, jūsų atliktas turto pagerinimas turėtų būti kompensuotas sumažinus parduodamo turto kainą. Kadangi jūs jau tikrai ilgai gyvenate šiame būste, nematau pagrindo būgštauti, kad, pradėję turto įsigijimo procesą, galite būti iškeldinti iš šio būsto.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)