Gal pardavimo sandoris buvo fiktyvus?

Su vyru santuokoje pragyvenome 11 metų, gimė sūnus. Prieš 6 metus pirkome butą, bet jame negyvenome. Netrukus vyras, turėdamas mano įgaliojimą tvarkyti buto pirkimo ir pardavimo reikalus, minėtą butą pardavė savo tėvui. Prieš metus vyras išsikraustė iš mūsų buto, nors nesame išsituokę. Minėtą butą vyro tėvas žada padovanoti mano vyrui. Ar skyrybų atveju man ir sūnui priklausytų dalis šio buto?

Jeigu jūsų vyro tėvas padovanotų savo sūnui butą, skyrybų atveju butas nebūtų dalijamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Santuokos nutraukimo byloje yra dalijamas turtas, įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kadangi turtas bus dovanotas jūsų vyrui, jis bus laikomas asmenine vyro nuosavybe.
Kalbant apie jūsų sūnų, santuokos nutraukimo byloje jis tikrai neturės jokios teisės į jūsų turtą, todėl tikrai negalės pretenduoti į jokią jūsų bendro ir juo labiau asmeninio turto dalį.

Kad santuokos nutraukimo byloje minėtas turtas būtų dalijamas, jis turėtų būti dovanojamas jums bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tiesa, aš matau dar vieną išeitį, tačiau viskas priklauso nuo to, ar pardavimo sandoris buvo realus, t. y. ar jūsų sutuoktinio tėvas pagal pirkimo–pardavimo sutartį realiai sumokėjo už butą.

Civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Kaip matote, įstatymas jūsų vyrui draudė butą parduoti savo tėvui, todėl vadovaudamasi šia nuostata jūs turite teisę ir visas galimybes šį sandorį teisme pripažinti negaliojančiu. Tad jeigu nepavyks susitarti gražiuoju, kreipkitės į teismą ir teismo tvarka ginčykite sandorį.

Valstybės logika

Gyvenu miestelyje renovuotame name. 2016 metų spalį mirė mano vyras, tad dabar bute gyvenu viena. Kas mėnesį moku už renovaciją 74 eurus. Kreipiausi į savivaldybę dėl kompensacijų už šildymą, karštą vandenį ir renovaciją. Specialistai pasakė, kad man kompensacija nepriklauso, nes butas – didelis ir po renovacijos pabrango. Tačiau man vis tiek neaišku, kodėl nepriklauso jokia kompensacija? Juk esu pensininkė, gaunu tik 257 eurų senatvės ir 21 euro našlių pensijas ir turiu kolektyvinį sodą, kuriame nieko nedirbu. Kaimynas, kuris irgi turi kolektyvinį sodą, gauna visas kompensacijas.

Specialistas, kuris jus konsultavo, greičiausiai yra teisus. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Kadangi jūs bute gyvenate viena, jums yra taikomas 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto normatyvas. Jeigu butas viršija šį dydį, jūs neturite teisės į kompensaciją. Turto kaina taip pat svarbi. Ji nustatoma vadovaujantis VĮ Registro centro teikiamais duomenimis. Jūsų turimo sodo sklypo plotas irgi svarbus, tik faktas, ar jūs jame ką nors darote, ar ne, neturi jokios reikšmės. Juo labiau jeigu jūs nesinaudojate sodo sklypu, tuomet turite galimybę jį parduoti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Tokia valstybės logika.

Raktas – priemonė šantažuoti

Gyvenu 45 butų daugiabutyje, kuriame įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija. Visus mokesčius, taip pat ir kaupiamąjį nenumatytiems darbams atlikti, ir nustatytą bendrijos pirmininkės ir valytojo atlyginimų dalį moku kas mėnesį. Bendrijos apskaitą tvarko pirmininkė. Tačiau atsiradus bet kokiam nenumatytam darbui, pvz., užsikimšus kanalizacijai ar keičiant laukutinių durų užraktus, reikalaujama sumokėti grynaisiais ir nepateikiamas joks dokumentas. Manau, kad vyksta reketas. Šių metų gegužės 4 d. buvo pakeistas namo laiptinės rūsio lauko durų užraktas. Man nedavė naujo rakto, nes nemokėsiu grynųjų pinigų, kol nepateiks man čekio ar kitokio dokumento.

Rūsyje yra mano sandėliukas, jame laikau įvairius daiktus, konservus ir pan. Iki šiol neturiu galimybės į jį patekti. Ar minėtas kaupiamasis mokestis, kurį kas mėnesį pagal buto kvadratūrą moku į bendrijos sąskaitą, neskirtas tokiems darbams atlikti? Ar turi teisę bendrijos pirmininkė dėl susidariusios skolos, kuri iš tiesų niekur neužfiksuota, neįleisti manęs į mano sandėliuką? Gal ji kada nors ir į butą manęs neįleis? Kas šioje situacijoje neteisus?

Kalbant apie mokestį, kurį mokate priklausomai nuo kvadratūros, svarbu tiksliai žinoti, kaip jis yra įvardytas. Greičiausiai jūs kaupiate lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, kaupiamosios įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka.

Dalis šių sukauptų lėšų gali būti naudojama ir nenumatytiems darbams, pvz., avarijų atveju atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams likviduoti. Jeigu norite, kad iš sukauptų lėšų būtų galima atlikti ir kitus gyventojų pageidaujamus darbus, pvz., durų spynų keitimą, laiptinės remontą ar pan., būtina kaupti papildomai. Taigi kadangi, mano supratimu, jūs nekaupiate papildomai, už kiekvieną atliktą einamąjį darbą turite sumokėti, kaip sakote, grynaisiais. Tiesa, už atliktus darbus jūs turite sumokėti į bendrijos sąskaitą pagal pateiktus mokėjimo pranešimus, t. y. taip pat, kaip vykdote visus kitus mokėjimus.

Tad jeigu norite ieškoti teisybės iki galo, pareikalaukite pirmininkės, kad jums pateiktų atliktų darbų sąmatą, apmokėjimą patvirtinantį ir šių išlaidų paskirstymo namo gyventojams dokumentus. Gavę mokėjimo pranešimą turėsite galimybę atlikti mokėjimą už suteiktą paslaugą.

Kalbant apie raktą, manau, pirmininkė neturi teisės jums jo neduoti, o jeigu jūs nesumokate tam tikrų mokesčių, bendrija gali jūsų skolą prisiteisti teismo tvarka, ir tiek. Mano supratimu, tokia situacija dėl rakto susidarė greičiausiai todėl, kad už suteiktą paslaugą buvo sumokėta iš gyventojų surinktais, tačiau bendrijos dokumentuose neapskaitytais pinigais, be to, negauta paslaugos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Kartu tai reiškia, kad jeigu jūs nesumokėsite geruoju, bendrija neturės jokių galimybių jūsų skolos išieškoti priverstine tvarka. Šiuo atveju raktas naudojamas kaip paprasta šantažo priemonė. Savaime suprantama, ji jokiu būdu negali būti pateisinama.