Mėnulio, artimiausio Žemės kaimyno visatoje, galią dažnai pripažįsta net skeptikai. O kai danguje pasirodo pilnatis, širdį užlieja grėsmingos nuojautos. Esą per pilnatį įvyksta daugiausia savižudybių, nusikaltimų, gimsta daugiausia kūdikių.

Mokslininkai išties pritaria, kad Mėnulis daro įtaką žemiškiems procesams, jo poveikis buvo tyrinėjamas nuo seniausių laikų. Tiesa, ne visi žmonių pastebėjimai būna pagrįsti. Pavyzdžiui, tai, kad tik per pilnatį kaukia vilkai, – mitas. Jie ir šiaip kaukia, tik giedromis, Mėnulio apšviestomis naktimis tai geriau girdima ir įsimenama. Be to, psichologų teigimu, nuostata „per pilnatį lauk bėdos, būk atsargus“ psichiškai labiau pažeidžiamus žmones veikia kaip programavimas, ir galiausiai asmuo patiria tai, ko neva saugojosi.

Visgi ne visos tautos tiki vien pilnaties magija. Pavyzdžiui, Afrikoje moterys išneša parodyti kūdikius jaunam Mėnuliui. Vokiečiai didelius darbus pradėdavo taip pat per jaunatį. Kol Mėnulis auga, žmonės linksta imtis verslo, kelti vestuves. Azijoje, stojus jaunam Mėnuliui, indai būdavo pripilami vandens, mat tikėta, kad jis, Mėnuliui augant, įgyja naudingų savybių. Himalajuose net maistas ant stogų būdavo užkeliamas. Vis dėlto daugybės tautų tradicijose giliai įsišaknijęs paprotys įvairius augalus sėti ir sodinti per pilnatį. Tikima, kad tada jie geriau auga ir duoda gausesnį derlių.

Senolių išmintis

Senolių išmintis byloja, kad pats palankiausias gyvybei metas – kai Mėnulis pilnėja. Gyvybės aktyvumas ima mažėti, kai Mėnulis pasiekia pačią pilnatį, pradeda dilti ir skleidžia mažiau šviesos. Pilnėjantis Mėnulis vadintas augiu (kilęs iš žodžio „augti“), dylantis – dilsiu (kilęs iš žodžio „dilti“).

Laiką, kai Mėnulis pasiekdavo pilnatį ir imdavo dilti, žmonės dažnai vadindavo padaužomis. Toks pavadinimas kilo dėl to, kad dangaus šviesulys palaipsniui prarasdavo vis didesnę savo dalį ir ji atrodydavo tarsi nudaužta. Dilimas blogu ženklu laikytas ir todėl, kad esą dyla pilnatvė. Pačiu blogiausiu Mėnulio ciklų periodu laikomi vadinamieji maksimumai – trys dienos, kai Mėnulio visai nematoma, ir laikas, kai danguje vienu metu matyti ir Saulė, ir Mėnulis.

Nuo Aristotelio laikų

Jau senovės graikų filosofas Aristotelis svarstė, kad Mėnulis gali ne tik sukelti potvynius, bet ir turėti poveikį žmogaus smegenims. Neva smegenys yra drėgniausias žmogaus organas, todėl Mėnulis taip, kaip veikia vandenynus, gali veikti ir smegenyse esančius skysčius. Toks tikėjimas Europoje išsilaikė ir viduramžiais. Tuo laikotarpiu daugelis manė, kad žmonės per pilnatį tampa vilkolakiais ar vampyrais.
Žinoma, nuvertinti Mėnulio negalima. Tai galingas dangaus kūnas, savo gravitacija sukeliantis vandenynų potvynius ir atoslūgius. Be to, jo šviesa itin veikia kai kurių gyvūnų elgesį.

Mokslininkai pasistengė

Tačiau pilnaties poveikis sveikatai kelia abejonių. Išgirdęs ne vieno epilepsija sirgusio paciento skundus, neva per pilnatį padažnėja ir paūmėja epilepsijos priepuoliai, Pietų Floridos medicinos kolegijos gydytojas Selimas Benbadisofas nusprendė šia tema atlikti tyrimą. Vėliau žurnale „Epilepsy & Behavior“ jis aprašė statistinės analizės rezultatus: Tampos centrinėje ligoninėje per trejus metus buvo užregistruota 770 epilepsijos paūmėjimo atvejų. Pasigilinus į jų datas, paaiškėjo, kad intensyviausi priepuoliai (152 atvejai, arba 19,7 proc. visų registruotų atvejų) įvyko per delčią. O štai pilnaties metu intensyviausių epilepsijos priepuolių buvo užfiksuota mažiausiai (94 atvejai, arba 12,2 proc. visų atvejų).

Floridos universiteto mokslininko Džeimso Rotono straipsnyje „Daug triukšmo dėl pilnaties“ buvo pateikti Mėnulio fazių ir psichikos priepuolių ryšio tyrimo rezultatai. 1985 m. žurnale „Psychological Bulletin“ teigiama, kad statistiškai reikšmingų Mėnulio fazių ir žmonių elgesio sąsajų nenustatyta.

Lemia nakties šviesa

Visgi gyvūnijos pasaulyje Mėnulio pilnatis yra gana svarbi. Pavyzdžiui, keletą naktų per metus, kai danguje spindi pilnatis, šimtai vandenynų rifus formuojančių koralų pradeda sinchroniškai daugintis, į vandenį leisdami kiaušinėlius ir spermatozoidus. Tai – vienas masiškiausių su Mėnulio pilnatimi susijusių seksualinių įvykių visoje planetoje. Toks koralų seksualinio aktyvumo suintensyvėjimas gali būti aiškinamas tuo, kad koralų genome glūdi šviesai jautrus genas, labiausiai suaktyvėjantis per pilnatį.

Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos ir Brazilijos miškuose gyvenančios beždžionės Sapajus cay – naktiniai padarai. Jų veikla suaktyvėja šviečiant Mėnuliui. Paryčiais po pilnaties naktų šios beždžionės išsekusios suminga, o po jaunaties naktų, kai prašvinta, kaip tik tampa aktyvesnės. Pasyvūs šie gyvūnai būna ir naktimis be mėnesienos.

Pastebėta, kad plėšrūnų medžiojami įvairių rūšių gyvūnai per pilnatį būna pasyvesni – galbūt dėl to, kad papildoma šviesa sudaro sąlygas plėšrūnams lengviau įžvelgti savo grobį naktį.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.