Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas didėja. Daugeliui atsirado galimybė dirbti nors ir 24 valandas per parą ar pramogauti bet kuriuo paros metu. Tuomet ir prireikia stimuliatorių, mobilizuojančių senkančius organizmo resursus. Tokie visiškai legalūs, tačiau daug klausimų keliantys stimuliatoriai yra energiniai gėrimai.

Vitalijus BALKUS

Nuo kofeino iki sudėtingų mišinių

Tonizuojamasis kavos poveikis žinomas jau kelis šimtus metų, tad nieko nuostabaus, kad sintetinus pagrindinę kavos veikliąją medžiagą kofeiną buvo pradėta kurti jos pagrindu įvairių tonizuojamųjų produktų. Dar 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkoje pasirodė pirmieji gėrimai su didesniu kiekiu kofeino, tačiau juose dar nebuvo šiandien mums įprasto aktyvių medžiagų kokteilio, be to, rinkoje šie gaminiai buvo pristatomi kaip gėrimai, skirti tam tikriems pirkėjams: vairuotojams, sportininkams, naktinių pamainų darbininkams, turistams ar medžiotojams. Visuotiniam vartojimui jie nebuvo skirti ir gamintojai varžėsi tik dėl tikslinių vartotojų.

Pirmoji šalis, kurioje daugumos darbuotojų darbo krūvis ir gyvenimo tempas pasiekė natūralias žmogaus fiziologines ribas, buvo Japonija. Nieko nuostabaus, kad ir pirmasis mums įprastos sudėties energinis gėrimas atsirado būtent ten. 1960 m. pradėti gaminti mišiniai, kurių sudėtyje, be kofeino, buvo ir taurino, taip pat didesnės dozės vitaminų, gliukozės ir kai kurių mikroelementų. Tuomet gamintojai pirmą kartą nusitaikė ne į tam tikras vartotojų grupes, o į visą stresą ir nuolatinį laiko stygių patiriančią visuomenę.

Įdomu, kad Europoje, kur gyvenimo tempas lėtesnis ir „degti“ darbe žmonės visgi neįpratę, pirmieji „energetikai“ imti gaminti tik 1987-aisiais. O JAV energinių gėrimų bumas prasidėjo dar po dešimtmečio. Galiausiai pasaulinėje šių gėrimų rinkoje per trumpą laiką atsirado daugiau kaip 500 gamintojų. Jie pagamina daugiau nei 5 mlrd. litrų šių gėrimų per metus.

Sėkmės priežastis – sekinančios pramogos

Visuotinis energinių gėrimų vartojimas neabejotinai siejamas su popkultūra, įžengusia technomuzikos ritmu. Būtinybė kuo ilgiau išsilaikyti šokių aikštelėje lėmė ne tik legalių gėrimų, bet ir sintetinių narkotikų pardavimo šuolį. Tai, kad „energetikai“ yra legali pastarųjų alternatyva, – ganėtinai dažnai naudojamas rinkodarininkų triukas, ir šie jo visiškai nesidrovi.

Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, iki 30 proc. vyresnių nei 18 metų europiečių reguliariai vartoja energinius gėrimus. Tačiau, 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, tokių paauglių (10–18 metų) buvo net 68 proc. Nepaisant vis griežtėjančių draudimų, tokia tendencija išlieka. Štai Čekijoje apklausus vaikus ir paauglius paaiškėjo, kad stimuliuojamuosius gėrimus vartojančių paauglių yra net 92 proc., vaikų – 40 proc.

Dar viena energinių gėrimų paplitimo priežastis – pastarųjų ir alkoholio kokteilių populiarumas. Prieš pradedant riboti ar net drausti tokių gėrimų pardavimą, JAV tai buvo pagrindinė „energetikų“ vartojimo forma. Net ir žymiai sugriežtinus įstatymus įprotis maišyti stimuliuojamuosius gėrimus su svaigalais išliko. Tiesiog buvo pradėta pirkti gėrimus atskirai ir daryti „naminius“ kokteilius. Keli mirtimi pasibaigę atvejai, kai alkoholis, energiniai gėrimai ir galbūt sintetiniai narkotikai buvo vartoti vienu metu, paskatino imtis griežtesnio „energetikų“ prekybos reguliavimo.

Ar energiniai gėrimai suteikia energijos? Deja, stimuliuojamieji gėrimai energijos nesuteikia, tik mobilizuoja organizmo išteklius. Tiesa, šie, kaip žinoma, nėra beribiai. Kofeinas padės jums našiai dirbti papildomas 5 valandas (toks yra maksimalus kofeino dozės poveikio laikas), tačiau vėliau jūs vis tiek privalėsite pailsėti, o ne vėl vartoti stimuliatorių. Priešingu atveju geriausia, kas jūsų laukia kofeino „maratono“ pabaigoje, – bjauri nuotaika, kurios kelias dienas neatsikratysite net išsimiegoję. Lygiai taip pat veikia ir visos kitos organizmui „supurtyti“ vartojamos medžiagos.

Jei gėrimo ingredientas skirtas raumenų veiklai suaktyvinti, jis taip pat tik mobilizuoja organizmo išteklius, tačiau nesuteikia naujos energijos. Profesionalūs sportininkai, kurie vartoja legalius, kartais ir draudžiamus stimuliatorius, puikiai tai žino, todėl šiuolaikinės sporto medicinos specialistai stengiasi sudaryti tokį šių preparatų vartojimo grafiką, kad poveikis būtų didžiausias varžybų metu ir būtų išvengta „perdegimo“, neišvengiamo išeikvojus organizmo energijos atsargas. Tikėtis, kad jus gėrimuose esantys raumenų stimuliatoriai paveiks kitaip nei sporto profesionalus, yra mažų mažiausiai naivu.

Svarbiausia yra nepamiršti, kad širdis – taip pat raumuo. Jei šis organas nėra stiprioji jūsų kūno dalis, apskritai pagalvokite, ar verta vartoti „energetikus“. Yra užfiksuoti keli atvejai, kai būtent šių gėrimų „dėka“ žmonės iškeliavo anapilin. Tiesa, prie žudomojo gėrimų poveikio prisidėjo ir kiti veiksniai. Vienas iš jų – energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu. To daryti kategoriškai negalima, nes alkoholis kelis kartus sustiprina „energetikų“ poveikį, dėl to smarkiai padidėja kraujospūdis.

Aiškėja vis nauji pavojai

Dar viena prasta naujiena energinių gėrimų mėgėjams atskriejo iš Kanadoje vykusio Tarptautinės diabeto federacijos kongreso. 2015 m. buvo paskelbti ilgalaikio paauglių sveikatos tyrimo rezultatai. Šio tyrimo metu siekta nustatyti ryšį tarp energinių gėrimų vartojimo ir polinkio susirgti cukralige. Mokslininkai nustatė, kad energiniuose gėrimuose esantis kofeinas mažina organizmo atsparumą pertekliniam kiekiui angliavandenių. Kad organizmas skaidytų gliukozę, prireikia daugiau insulino, ir būtent tuo metu, kai į organizmą patenka didesnis jos kiekis.

Kad patvirtintų ar paneigtų hipotezę, mokslininkai atliko nesudėtingą, tačiau labai veiksmingą eksperimentą. 13–19 metų paaugliams buvo pasiūlyta parą atsisakyti bet kokio maisto, kavos ir fizinio krūvio. Vėliau eksperimento dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienos iš jų atstovai išgėrė energinių gėrimų su kofeinu, o į kitą, kontrolinę, grupę patekę eksperimento dalyviai taip pat vartojo energinių gėrimų, tik be kofeino. Vėliau kas dvi valandas buvo imami kraujo mėginiai gliukozės kiekiui nustatyti. Paaiškėjo, kad gėrimų su kofeinu vartotojų kraujyje gliukozės lygis buvo ketvirtadaliu aukštesnis nei kontrolinės grupės tiriamųjų. Žinant, kad kofeino poveikis trunka vidutiniškai 4–5 valandas, nustatyta, kad būtent tiek laiko tiriamųjų organizmas patyrė sveikatai grėsmingą poveikį.

Akivaizdu, kad nuolat vartojant gėrimų su didesniu kiekiu kofeino didėja medžiagų apykaitos sutrikimų, galbūt ir diabeto tikimybė.

Gerti ar ne?

Šis klausimas kyla dažnam. Kartais esame priversti be poilsio ir miego dirbti ar mokytis ilgiau, nei įprasta. Specialistai teigia, kad energiniai gėrimai, vartojami ne dažniau nei kartą per savaitę, didelio neigiamo poveikio sveikatai neturės, bet tik tuomet, jei esate sveikas suaugęs žmogus. Tačiau jei esate didelis kavos mėgėjas, prisiminkite, kad šis gėrimas taip pat pasižymi stimuliuojamuoju poveikiu, tad išgėrus kavos kitų stimuliuojamųjų gėrimų vartoti nereikėtų. To nepatariama daryti ir po intensyvių treniruočių ar sunkaus fizinio darbo, nes fizinis krūvis pats savaime padidina kraujospūdį, o „energetikai“ dar labiau sustiprina rezultatą.

Kaip jau minėjome, kategoriškai nerekomenduojama maišyti energinių gėrimų su alkoholiu, juo labiau su stimuliuojamaisiais vaistiniais preparatais ar narkotinėmis medžiagomis. Ir, be abejo, energiniai gėrimai nėra skirti vaikams.