Pablyškusi oda, bendras kūno silpnumas, vis dažniau aplankantis nuovargis – šiuos simptomus daugelis neretai laiko normalia organizmo būsena, atsiradusia dėl spartaus gyvenimo tempo ir kasdien patiriamo streso. Tačiau šeimos gydytoja Eglė Gražienė sako, kad jie gali byloti ir apie anemiją. Kaip ją atpažinti ir ką daryti, kad išvengtume šios ligos?

Dalia ALEKNIENĖ

Anemija, kitaip dar vadinama mažakraujyste, pasitaiko gana dažnai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje ji diagnozuojama kas trečiam žmogui. Labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. PSO anemiją apibrėžia kaip būklę, kada vyrų ir moterų hemoglobino kiekis kraujyje atitinkamai mažesnis nei 130 g/l ir 120 g/l.

„Sergant anemija, kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, dėl to organizmui ima trūkti itin svarbaus baltymo – hemoglobino. Esant jo stygiui, sumažėja visų audinių bei sistemų aprūpinimas deguonimi, todėl nukenčia kūno organai ir ilgainiui pasireiškia įvairūs negalavimai“, – paaiškina Kauno „Kardiolitos klinikos“ šeimos gydytoja Eglė Gražienė.

Visa puokštė priežasčių

Medikės teigimu, klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko geležies, vitamino B12, folio rūgšties stokos ir lėtinių ligų sukelta anemija. „Skiriama ūminė arba lėtinė mažakraujystė. Ūminė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo – tai pavojinga būklė, nes gali aptemti sąmonė, ištikti miokardo infarktas. Lėtinė mažakraujystė vystosi be ryškesnių požymių, kadangi juos neretai maskuoja lėtinių ligų, tarkim, diabeto, lėtinio inkstų nepakankamumo, simptomai arba organizmas per ilgą laiką adaptuojasi prie anemijos. Pasitaiko atvejų, kai žmogus nė neįtaria sergantis anemija, tai sužino tik atlikęs bendrą kraujo tyrimą, nes ligos simptomai būna labai nežymūs“, – pasakoja pašnekovė.

Šeimos gydytoja E. Gražienė pastebi, kad dėl nuolatinio skubėjimo, nesibaigiančių darbų bei įsipareigojimų šiais laikais daug žmonių maitinasi neracionaliai, todėl ilgainiui organizmui pristinga kai kurių maisto medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų B12, C, vario ir folio rūgšties, padedančių įsisavinti geležį. „Populiarių dietų ar mitybos planų laikymasis siekiant numesti svorio, taip pat vegetarinės ar veganinės mitybos pasirinkimas taip pat gali turėti įtakos anemijai atsirasti.

Labai dažnai nuo mažakraujystės kenčia moterys – tai lemia fiziologinės jų organizmo ypatybės: kraujavimas per menstruacijas, kraujo tūrio padidėjimas nėštumo metu. Anemiją gali sukelti ir lėtinės, infekcinės ar onkologinės ligos, kuriomis sergant sutrinka geležies apykaita, ir šis mikroelementas nebegali būti panaudojamas eritrocitų gamybai. Neretai mažakraujystę sukelia ir nepastebimas kraujavimas, tarkim, iš žarnyno, dėl kurio prarandami eritrocitai ir juose esantis hemoglobinas, – vardija priežastis medikė ir pratęsia, kad anemija galima susirgti ir dėl kai kurių ligų bei būklių sukeliamos hemolizės (eritrocitų irimo). – Tai vadinama hemolizine anemija, kartais jai atsirasti turi įtakos įgimta fermentų stoka arba eritrocitų formos pakitimai.“

Kas išduoda mažakraujystę?

Pasak šeimos gydytojos, mažakraujyste dažnai serga vaikai, gali sirgti net kūdikiai. Pablogėjęs apetitas, prastesni rezultatai mokykloje, sumažėjęs aktyvumas leidžia įtarti šią ligą. Maži vaikai, kuriems trūksta geležies, tiesiog veržiasi paragauti molio, kreidos ar žemių. „Anemijos sukeliami simptomai priklauso nuo to, kiek ji pažengusi ir kaip greitai išsivystė. Jeigu mažakraujystė vystosi pamažu, tarkim, dėl netaisyklingos mitybos, organizmas turi laiko adaptuotis prie deguonies stygiaus, ir simptomai būna ne tokie akivaizdūs. Antroje dienos pusėje žmogus tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučia bendrą silpnumą.

Laikui bėgant nuovargis didėja, gali skaudėti arba svaigti galva, varginti dusulys, padažnėti širdies plakimas – iš pradžių tai jaučiama tik fizinio krūvio metu, o vėliau ir ramybės būsenoje. Ilgainiui ima reikštis ir kiti požymiai: oda tampa blyški, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, slenka plaukai. Kenčia ne tik grožis, bet ir protas – sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį, vargina nuotaikų kaita. Taip pat gali sutrikti skonio pojūtis, erzinti įprasti kvapai. Žmogus tampa apatiškas, netgi eisena pasidaro netvirta, gyvenimas jo visiškai nedžiugina“, – atskleidžia anemijos simptomus E. Gražienė ir pabrėžia, kad svarbiausia – neignoruoti atsiradusių savijautos pokyčių ir juos pastebėjus kreiptis į šeimos gydytoją.

Pašnekovės teigimu, neretai anemija ilgai neišsiduoda, o paaiškėja tik atlikus bendrąjį kraujo tyrimą – jis rodo žemą hemoglobino kiekį. Todėl ne veltui medikai kartoja, kad kiekvienam iš mūsų būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus, vyresni žmonės (50–65 m. moterys ir 40–55 m. vyrai) turėtų pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ypač savo sveikata turėtų rūpintis senjorai, nes daugelis jų serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja daug vaistų ir, kaip rodo statistika, jiems mažakraujystė pasitaiko gana dažnai. „Kartais anemijai nustatyti bendrojo kraujo vaizdo nepakanka, papildomai reikia atlikti feritino bei kitus tyrimus, kad būtų identifikuotos ligos priežastys ir parinktas tinkamas gydymas“, – sako medikė ir įspėja, kad negydoma geležies stokos anemija gali paskatinti daugybę lėtinių ligų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad geležies trūkumas didina migrenos, neramių kojų sindromo riziką, silpnina imuninę sistemą – žmogus greičiau pasigauna įvairias infekcijas, lėčiau gyja žaizdos.

Geriausia apsauga – tinkama mityba

Mažakraujystė neišgydoma per savaitę ar mėnesį, todėl kur kas geriau pasistengti jos išvengti.

Tai galima padaryti subalansavus mitybą, kad ji būtų visavertė, organizmui netrūktų reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Visų pirma į kasdienį valgiaraštį rekomenduojama įtraukti produktus, kuriuose gausu geležies – tai raudona mėsa, kepenėlės, brokoliai, špinatai, burokėliai, žuvys ir jūrų gėrybės, sojų pupelės, moliūgų sėklos, riešutai. Daug šio mikroelemento yra džiovintuose baravykuose (net 69 mg), kakavoje, juodajame šokolade, kai kuriose uogose, ypač žemuogėse, šaltalankiuose ir putinuose, bei kt. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad organizmas geležį įsisavina gana prastai, ypač iš augalinio maisto.

„Ką daryti? Kartu su mėsa, žuvimis valgyti ir daugiau vitamino C gausių produktų: svogūnų, česnakų, morkų, paprikų ir kt., salotas apšlakstyti citrinų sultimis. Įrodyta, kad valgant daržoves kartu su mėsa, paukštiena ar žuvimis, geležies įsisavinimas iš augalinių produktų padidėja iki 3 kartų“, – teigia E. Gražienė ir pataria žmonėms, turintiems polinkį į mažakraujystę, gerti mažiau kavos, juodosios arbatos, pieno, atsisakyti alkoholio, vengti riebaus maisto, nes šie produktai slopina geležies įsisavinimą.

Pasak specialistės, norint išvengti anemijos rizikos, būtina organizmą aprūpinti ir vitaminu B12 – daugiausia jo randama kiaušiniuose, ypač tryniuose, kepenyse, inkstuose, žuvyse, kiaulienoje, paukštienoje. Taip pat reikalinga folio rūgštis (vitaminas B9). Jos šaltiniai – kepenys, žalialapės daržovės (špinatai, petražolės, salotos), smidrai, ankštiniai augalai, kviečių gemalai, avokadai, apelsinų sultys, pienas.

„Kardiolitos klinikos“ šeimos gydytoja E. Gražienė sako, kad geležies atsargos gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, nes jį patiriant organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. „Dėl to kiek įmanoma reikėtų vengti konfliktinių, įtampą bei stresą keliančių situacijų, daugiau laiko skirti mėgstamai, raminamai veiklai, kuri padeda atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu“, – baigia pokalbį pašnekovė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.