Sieks, kad nepilnamečiams sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos tik su tėvų leidimu

Sieks, kad nepilnamečiams sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos tik su tėvų leidimu


Siūloma įstatyme nustatyti, kad visais atvejais sveikatos priežiūros paslaugos nepilnamečiams asmenims iki 18 metų būtų teikiamos tik gavus išankstinį tėvų pritarimą.


Tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė kartu su kitais parlamentarais.


Pasak jos, priėmus siūlomą projektą būtų užtikrinta, jog ribotos socialinės ir intelektinės brandos asmenys patys vieni savarankiškai nepriimtų atsakingų sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, o į tokių sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti vaiko tėvai.


Projekto iniciatorės teigimu, siūlomas reguliavimas taip pat užtikrintų, jog tėvai žinotų, kokias sveikatos priežiūros paslaugas gavo jų vaikas, kokie galimi tokių paslaugų šalutiniai poveikiai, komplikacijos ir kokių veiksmų imtis, kad būtų iki minimumo sumažinta komplikacijų atsiradimo rizika. 


Šiuo metu įstatymas numato, jog „pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“

REKLAMA


„Ši teisės norma nustato taisyklę, kad asmeniui, sulaukusiam 16 metų, visos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinąją pagalbą, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats) teikiamos be tėvų sutikimo ir jų neinformavus. Tokiu būdu yra pažeidžiamas konstitucinis tėvų valdžios principas ir tėvams, turintiems pareigą rūpintis vaikų sveikata, nepagrįstai perkeliama visa atsakomybė už ribotai veiksnaus asmens, nepilnamečio, sulaukusio 16 metų amžiaus, savarankiškai priimtus sprendimus sveikatos priežiūros srityje“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.


Jame pažymima, kad toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nepilnamečiam vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis.


„Šiai dienai galiojančiu teisiniu reguliavimu valstybė viena vertus leidžia nepilnamečiam vaikui nuo 16 metų pačiam be tėvų žinios ir be jų sutikimo apsispręsti ir kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, tačiau, kita vertus, visą riziką ir atsakomybę dėl galimos žalos vaiko sveikatai po tokių savarankiškų sprendimų priėmimo perkelia vaiko tėvams (įtėviams, globėjams), nors tėvai yra visiškai eliminuoti iš sprendimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų priėmimo.

REKLAMA


Galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybėje susiklosto paradoksali ir prieštaringa situacija, kuomet nepilnametis asmuo, sulaukęs 16 metų, be tėvų sutikimo negali užsisakyti tatuiruotės, negali įsiverti auskaro, negali įsigyti alkoholio, tabako gaminių ar net energetinių gėrimų, negali kreiptis psichologo pagalbos, negali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau gali savarankiškai spręsti visus klausimus dėl savo sveikatos priežiūros“,- pastebi L. Girskienė.


Pagal šiuo metu galiojantį Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą,  imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, - gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą.


„Nors šią įstatymo nuostatą galima būtų aiškinti taip, kad riboto veiksnumo asmenims, kokiais yra nepilnamečiai nuo 16 metų, imunoprofilaktika turėtų būti taikoma tik su jų tėvų sutikimu, tačiau praktikoje šiai dienai imunoprofilaktika tokiems asmenims taikoma be tėvų žinios ir be jų sutikimo.


Valstybės pozicija, kuomet imunoprofilaktika taikoma nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 16 metų, be jų tėvų žinios ir sutikimo, yra grindžiama būtent šiuo metu galiojančiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu“, - sako L. Girskienė.


Todėl ji siūlo  suvienodinti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros srityje nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų amžiaus atžvilgiu, numatant, jog tokiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik su jų tėvų žinia ir sutikimu.



„O tais atvejais, kuomet 16 metų sulaukusio vaiko ir jo tėvų nuomonės išsiskiria, klausimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tokiam asmeniui turėtų spręsti kompetentingų gydytojų konsiliumas“, - sakoma  dokumento aiškinamajame rašte.


Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas kartu su L. Girskiene teikia Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Aidas Gedvilas, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, Asta Kubilienė, Valius Ąžuolas, Gintautas Kindurys, Laima Mogenienė, Vilija Targamadzė, Beata Petkevič, Kęstutis Mažeika, Guoda Burokienė, Zenonas Streikus, Deividas Labanavičius.