Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė vaistų visame pasaulyje paskiriami ir parduodami netinkami, o kas antras pacientas nepaiso gydymo rekomendacijų. Neracionalus vaistų vartojimas yra opi problema ir Lietuvoje.

Ramutė ŠULČIENĖ

Lotynų kalbos žodis rationalis reiškia „protingas, apgalvotas“. Kaip tvirtina Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja, Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigto Vaistų komiteto narė Dalia Ozolienė, vadovaudamiesi šiuo principu gydytojai ir turėtų skirti pacientams vaistus, o šie – juos vartoti. „Racionalus vaistų vartojimas – tai saugus, efektyvus vartojimas. Taip siekiama, kad vaistas visų pirma nepakenktų pacientui, kuo labiau jam tiktų ir kuo efektyviau gydytų jo ligą. Čia atsakingos yra trys šalys: pacientai, vaistus skiriantys medikai ir vaistininkai“, – teigia pašnekovė.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa reguliariai rengia mokymus ir susitikimus tiek su medikų ir vaistininkų bendruomenėmis, tiek su gyventojais. Vesdama šiuos mokymus, D. Ozolienė pastebėjo, kad labiau paisyti racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principų reikėtų visiems be išimties.

Iššūkiai gydytojams ir vaistininkams

„Girdime apie įvairius atvejus, žinome, kad kartais ir pacientai spaudžia gydytojus skirti vieną ar kitą vaistą. Todėl dar kartą pabrėžiu: sprendimas skirti vaistą turi būti pagrįstas mediciniškai. Tai padaryti padeda greiti, patikimi ir vis labiau prieinami diagnostiniai tyrimai. Pavyzdžiui, anksčiau per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo sumokama už iki 12 kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo paslaugų vienam pacientui, vartojančiam varfariną.

Šiandien tyrimo dažnumą konkrečiam pacientui nustato gydantis gydytojas. Paprastai sakant, jį galima atlikti tiek kartų, kiek reikia. Šiemet įsigaliojo itin svarbus pokytis nustatant antibiotikų poreikį vaikams: greitąjį testą, nustatantį A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeną, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis galima atlikti visiems vaikams iki 18 metų. Šis greitasis testas leidžia suprasti, kokių konkrečių antibiotikų reikia“, – naujoves pristato D. Ozolienė.

Šis tyrimas atliekamas vaikui, susirgusiam ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcine liga (tonzilitu, faringitu), kai turi būti priimamas sprendimas dėl antibakterinio gydymo skyrimo tikslingumo. Nustačius streptokoką, tikslinga skirti riboto veikimo spektro peniciliną.

Specialistė primena, kad pats vaistas turi būti parenkamas tinkamas, pavyzdžiui, antibiotikai negydo virusinių ligų, todėl neturėtų būti skiriami ir vartojami sergant gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Taip pat labai svarbu, kad gydytojas pacientui suteiktų tikslią ir aiškią informacija apie jo būklę ir paskirtą vaistą. „Labai gerai, jog vaistininkai yra įpareigoti paklausti pacientų, ar šie žino, kaip vartoti vieną ar kitą vaistą. Bėda ta, kad dažnas žmogus palinksi žinąs ir tuo konsultacija pasibaigia. Ragintume ne klausti, o dar kartą akcentuoti, kaip ir kuriuo paros metu vaistas turi būti vartojamas, kokie produktai ar gėrimai galbūt nedera kartu. Šią informaciją reikėtų užrašyti pacientui ant dėžutės ar lapelio“, – dėsto pašnekovė.

Privalu laikytis nurodymų

D. Ozolienė pabrėžia, kad pacientai irgi turi ne vieną atsakomybę.

„Pradėkime nuo to, kad žmonės neturėtų patys pasiskirti vaistų. Būtina bent jau farmacininko konsultacija, o dar geriau – gydytojo. Atėjęs pas gydytoją, pacientas turi informuoti mediką apie jau vartojamus ar neseniai vartotus vaistus, maisto papildus, nustatytas ligas, anksčiau patirtas alergines ir kitas nepageidaujamas reakcijas, jeigu tokių buvo. Maža to, vaistai turi būti vartojami laikantis gydytojo nurodymų: paskirtos dozės, vartojimo dažnio ir intervalų, pavyzdžiui, ryte ir vakare, kas 4, 6, 8 ar 12 valandų, santykio su maistu – prieš valgį, po valgio, valgio metu – ir vartojimo kurso, t. y. tam tikrą skaičių dienų ar nuolat.

Kas nutinka, kai nesilaikoma šių nurodymų? Gali atrodyti, kad liga atsitraukė, tačiau, nutraukus vartoti vaistus, ji grįžta ir vėl reikia iš naujo pradėti kursą. Arba paciento būklė pablogėja, reikia skirti stipresnius vaistus, turinčius didesnį šalutinį poveikį. Galiausiai rizikuojama atsidurti ligoninėje ir netgi mirti. Pavyzdžiui, nereguliariai vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus, gali ištikti insultas“, – aiškina specialistė.

Klaidingų nuostatų žala

Pašnekovė teigia, kad turbūt daugiausia įvairių mitų jai tenka girdėti apie vaistus nuo arterinės hipertenzijos. Vienas jų – kad kraujospūdį mažinančius vaistus galima gerti tik pavalgius. D. Ozolienė nepaliauja kartoti, kad tai – visiška netiesa, labai žalingas įprotis.

„Iš tiesų vaistus nuo arterinės hipertenzijos svarbu išgerti vos pabudus, o ne sulaukus vos ne pietų meto. Galima turėti stiklinę vandens ir pakuotę tablečių tiesiog prie lovos. Kai kurie vaistai, vartojami valgant, pavyzdžiui, perindoprilis, gali būti blogiau įsisavinami, ir kraujospūdžio mažinamasis poveikis bus nepakankamas. Daugiausia insultų ir infarktų ištinka anksti ryte.

Tad kam delsti ir rizikuoti savo sveikata? Deja, vis dar dažnai girdžiu apie nereguliarų šių vaistų vartojimą: žmogus tai geria tabletę, tai negeria. Kraujospūdis šoka į viršų – vėl puola gerti. Sunku apibūdinti, kaip tai pavojinga. Būkite geri – būtinai gerkite kraujospūdį reguliuojančius vaistus taip, kaip nurodė gydytojas. Tai itin svarbu“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

2020 m. Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto tyrėjai atliko gydymo antihipertenziniais vaistais tęstinumo tyrimą. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė naujai pradėtų gydyti pacientų vaistus vartoja trumpiau negu metus. Šis tyrimo metu išaiškėjęs faktas iš dalies galėtų paaiškinti, kodėl, nepaisant didėjančio antihipertenzinių vaistų vartojimo, Lietuvoje išlieka didelis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Išsiskiria kelios vaistų grupės

Bendras suvartojamų vaistų kiekis dėl geresnės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos, profilaktikos, didesnio vaistų prieinamumo auga visose šalyse, Lietuva nėra išimtis. Tačiau mūsų šalyje išsiskiria tam tikrų grupių vaistų vartojimas. Problemiškiausias, pasak D. Ozolienės, ne vienus metus išlieka antibiotikų, benzodiazepinų, vaistų nuo arterinės hipertenzijos ir antitrombozinių vaistų skyrimas ir vartojimas.

„Prieš 10 metų, 2014-aisiais, Lietuvoje tris kartus daugiau buvo suvartojama benzodiazepinų nei kitose Baltijos šalyse. Kai kurie pacientai vartojo šiuos vaistus dešimtmečius. Įprasta, bet liūdna praktika mūsų šalyje buvo tokia, kad depresijos ir nerimo simptomai ilgus metus slopinti raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais. Gydant nerimo sutrikimą, benzodiazepinų – diazepamo, lorazepamo – vartojimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 8–12 savaičių, o gydant nemigą, – ilgesnė kaip 4 savaitės, įskaitant dozės mažinimo laiką.

Vidutinė tokių vaistų vartojimo trukmė 2014 m. buvo net 86 mėnesiai, t. y. daugiau kaip 7 metai. Tik tam tikrais atvejais gali prireikti gydymą tęsti ilgiau, nei rekomenduojama. Tokiais atvejais vaistinį preparatą galima vartoti tik iš naujo ištyrus pacientą. Ypač atsargiai benzodiazepinai turėtų būti skiriami senyvo amžiaus žmonėms“, – tvirtina D. Ozolienė.

Tinkamo vaistų vartojimo taisyklės:

• dėl vaistų vartojimo tarkitės su gydytoju arba vaistininku;
• laikykitės paskirto vaistų vartojimo režimo (ryte / vakare, prieš valgį / po valgio);
• laikykitės paskirtų dozių;
• nenutraukite vartojimo, nedarykite pertraukų, nepasitarę su gydytoju;
• vartokite vaistą visą paskirtą gydymo kursą.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.