Nepalikime imuniteto be pagalbininkų

Nepalikime imuniteto be pagalbininkų


Savaitė nepraėjo, kai išsivadavote iš gripo gniaužtų, o ir vėl puola sloga, pradėjo kankinti kosulys. Ir taip visą žiemą. Ligos be perstojo limpa, ir net mažiausia infekcija tampa rimtu sveikatos išbandymu. Tokios bėdos byloja – mūsų organizmo atsparumas smarkiai šlubuoja. Medikai sako, kad jūsų silpnas imunitetas.


Jūs klausiate, ką daryti? Kaip tą imunitetą sustiprinti? Apie jį girdime nuolat: „silpnas imunitetas“, „stiprinti imunitetą“, „rūpintis imunitetu“ ir panašiai. Ar susimąstome, kas gi yra tas imunitetas? Pats žodis „imunitetas“ (lotyniškai immunitas) reiškia išsilaisvinimas. Tai organizmo gebėjimas ne tik atpažinti, kas svetima, o kas sava, apsiginti nuo genetiškai svetimos medžiagos, bakterijų, virusų, grybelių bei pašalinių infekcijų, bet ir pašalinti pakitusias ląsteles, palaikyti organizmo pusiausvyrą. Virusus, bakterijas, parazitus, vėžines ląsteles mūsų apsauginė sistema (imunitetas) stengiasi atmesti ir sunaikinti, o tai, kas yra sava, – apsaugoti.

REKLAMA


Gimdami atsinešame ir savą, natūralią apsaugos sistemą – įgimtą imunitetą. Nuo svetimų mikroorganizmų mus saugo oda. Gal manėte, kad oda saugo tik nuo šalčio ar karščio? Nesuklyskite. Šis didžiausias mūsų organas saugo ir nuo parazitų, grybelių, bakterijų. Juk užtenka įsipjauti pirštą ir iš karto susirūpiname apsaugoti žaizdą, kad nepakliūtų bakterijų ir ji nesupūliuotų.


Įsibrovėliai į organizmą gauna atkirtį ir nuo mūsų žarnyne esančių rūgščių – jos nepailsdamos naikina įvairius ligų sukėlėjus, kurie į žmogaus organizmą patenka su maistu. Taip pat gerosios žarnyno bakterijos kovoja su blogosiomis. Viduriavimas ir vėmimas taip pat yra apsauga nuo kenkėjų. Kai užklumpa salmonelės, viduriuojame, vemiame, nes mūsų organizmas stengiasi visais būdais išvaryti įsiveržusį nenaudėlį.


Vis dėlto klastingi svetimkūniai prasibrauna į mūsų organizmą, nes vien įgimtas imunitetas nėra pajėgus kovoti su kenkėjais. Gyvendamas žmogus įgyja papildomą imunitetą. Tuomet gelbėti nuo besikėsinančių priešų – ligų sukėlėjų atskuba fagocitai bei limfocitų grupės ląstelės. T grupės limfocitai užpuola ir sunaikina virusais užsikrėtusias ląsteles. Jie atpažįsta tuos ligos sukėlėjus, su kuriais jau teko susidurti, ir stoja į kovą. Juose yra antigenų, kurie įsimenami visam laikui, todėl kai kurioms ligoms įgyjame imunitetą ir daugiau nebesusergame. O kita limfocitų rūšis, B grupės, gamina antikūnus.

REKLAMA


Imunitetą silpniname dažnai nesąmoningai. Susirgę sunkomis ligomis vartojame antibiotikus be saiko, net nesilaikydami gydytojo nurodymų, o antibiotikus derėtų vartoti tik tada, kai kitos išeities nebėra. Bėda ta, kad antibiotikai, naikindami bakterijas, smogia imunitetui, nes sunaikina ir gerąsias bakterijas. Silpnėja imunitetas ir tuomet, kai sergame lėtinėmis ligomis – tuberkulioze, lėtiniu virusiniu hepatitu. Mat, kovodamas su sunkiomis ligomis, organizmas išeikvoja gyvybinius organizmo resursus, o tuomet imunitetas susilpnėja. Sergant cukriniu diabetu taip pat silpnėja imuninė sistema, nes sutrinka medžiagų apykaita.


Imunitetą silpnina nuolatinė stresinė būsena. Kankina mintys, kad galime netekti darbo, išgyvename dėl vaikų nesėkmių, o dažnai ir dėl smulkmenų. Išgyvenimų kamuojamas organizmas pervargsta ir nepajėgia kovoti su mus užpuolusiomis ligomis. Imunitetas silpnėja, kai nuolat neišsimiegame.


Žiemą, o ir rudenį saulės nebėra, ir mums vis labiau trūksta vitamino D, o vitaminas D, cinkas stiprina imunitetą. Nesuklysime sakydami, kad kiekvienas žino, jog imunitetą silpnina alkoholis, rūkymas. Rūkaliai ir be saiko vartojantieji alkoholį pakenkia savo gleivinėms, o tada ligas sukeliančios bakterijos lengvai prasmunka į organizmą. Didysis imuniteto priešas – cukrus. Riboti daug cukraus turinčius produktus turėtų ne tik sergantieji cukriniu diabetu. Kai prisivalgome maisto, turinčio daug cukraus, organizmo atsparumas infekcijoms sumažėja net 6 valandoms.



Rūpindamiesi savo imunitetu judėkime! Dažnai maudykimės, vasarą upėse, ežeruose, o žiemą nepatingėkime kasdien palįsti po dušu. Pabaigoje šliukštelėkime ant savęs šalto vandens. Stiprinti savo imunitetą reikia nuolat. Tačiau pasitikėti vien juo negalima. Virusinės infekcijos, o ypač mums tuomet dar nepažįstamas COVID-19, griebė ir sveikuolius, kurie manė, kad jų imuninė sistema stipri ir jiems virusas nebaisus. Išskirtinis nesame nė vienas. Neabejotina pagalba mūsų imunitetui – skiepai.


Vakcinuotas žmogus – net ir užsikrėtęs COVID-19 – mažiau pavojingas aplinkiniams. Sergantieji koronavirusu, nors ir be jokių simptomų, vis tiek platina virusą, kuris gali tapti pragaištingu kitiems, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms. Net persirgus COVID-19 vakcinacija išlieka svarbi, nes ilgainiui įgytas imunitetas susilpnėja, o skiepas užtikrina apsaugą nuo šios ligos.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2023)

    Savaitė - Nr.: 13 (2023)