PARYŽIAUS TAIKOS KONFERENCIJA

1919 m. sausio 18 d. prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija. Jos tikslas buvo priimti sprendimus dėl padėties Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Daugiausia dėmesio konferencijoje šalys nugalėtojos (Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Italija ir kt.) skyrė Vokietijos demilitarizavimo ir dalies žemių atskyrimo klausimams.

Konferencijoje buvo parengtos sutartys su karą pralaimėjusiomis šalimis – Vokietija, Austrija, Vengrija, Bulgarija ir Turkija. Mūsų besikurianti šalis į konferenciją nebuvo pakviesta, tačiau išsiuntė į Paryžių savo atstovus. Šie įteikė konferencijos dalyviams Lietuvos reikalavimus. Taip pat į Paryžių atvyko JAV lietuvių atstovai. Lietuvos interesams labai kliudė Lenkija. Mūsų delegacija už 50 tūkst. frankų išspausdino užsakomąjį straipsnį Paryžiaus dienraštyje „Le Temps“ ir jame išsakė Lietuvos poziciją.

Baltijos šalių nepriklausomybės klausimo daugelis valstybių nenorėjo svarstyti. Buvo manoma, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai užteks autonomijos Rusijoje, o tikros nepriklausomybės nusipelnė tik Lenkija ir Suomija. Augustino Voldemaro vadovaujama delegacija kiek galėdama gynė Lietuvos interesus ir garsino mūsų šalies vardą.

Prieš 100 metų

ĮSTEIGTAS LIETUVOS RAUDONASIS KRYŽIUS

1919 m. sausio 12 d. įsteigtas Lietuvos Raudonasis Kryžius. Dar 1863 m. Šveicarijoje Žano Anri Diunano iniciatyva buvo įkurta Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus draugija. Dabar Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos veikia daugelyje pasaulio šalių. Jos kovoja su ligomis, steigia ligonines, padeda nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių, moko žmones sanitarijos ir higienos pradmenų, per karus ar ginkluotus susirėmimus padeda sergantiems, sužeistiems kariams bei taikiems gyventojams.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 m. sausio 12 d. gydytojo Roko Šliūpo ir jo bendražygių pastangomis. Jos veikloje dalyvavo daugybė medikų, rėmėjų. Draugija steigė ligonines Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, įkūrė pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Panemunėje, greitosios medicinos pagalbos, kraujo perpylimo stočių, rengė medicinos seserų mokymo kursus, prisidėjo prie įvairių Lietuvos kurortų plėtros.

Šiuo metu pagrindinės draugijos veiklos sritys yra senyvų, vienišų žmonių priežiūra ir slauga, mokymas teikti pirmąją pagalbą, pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams ir humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų. Draugijos skyriai veikia 24 Lietuvos miestuose.

Prieš 100 metų

BOSTONĄ UŽLIEJO MELASA

1919 m. sausio 15 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Masačusetso valstijos Bostono miestą užtvindė milžiniška melasos banga. Fermentuota melasa buvo naudojama etanolio gamybai. Avarija spirito gamykloje „Purity Distilling Company“ įvyko, kai didžiulis senas metalinis rezervuaras (15 m aukščio ir 27 m pločio) neatlaikė jame sukaupto sirupo spaudimo ir trūko. Milžiniška klampaus skysčio banga užliejo gretimas gatves. Jos jėga buvo didžiulė – nuo geležinkelio bėgių buvo nuverstas krovininis sąstatas. Užtvindyta daugybė namų, žmonės ir arkliai skendo sirupe. Žuvo 21 asmuo, daugiau kaip 150 pateko į ligonines.

Prieš 50 metų

SUSIDEGINO JANAS PALACHAS

1969 m. sausio 16 d. Prahos Vaclovo aikštėje, protestuodamas prieš sovietų intervenciją į Čekoslovakiją, susidegino studentas Janas Palachas. Protesto aktui jis pasirinko neatsitiktinę vietą: Vaclovo aikštėje 1918 m. buvo paskelbta Čekoslovakijos nepriklausomybė, čia vyko svarbiausi valstybės renginiai.

21-erių vaikinas apsipylė benzinu ir pasidegė priešais Nacionalinio muziejaus pastatą. Praeiviai greitai nuslopino liepsną, bet praėjus trims paroms jaunuolis mirė ligoninėje. Netoliese aikštėje buvo rastas J. Palacho portfelis su atsisveikinimo laišku. Jame vaikinas rašė, kad taip jis ir jo bendražygiai protestuoja prieš Čekoslovakijos okupaciją ir beteisiškumą (prieš pusmetį, nuslopinusios Prahos pavasarį, šalį okupavo Sovietų Sąjungos ir kitų komunistinių šalių kariuomenės).

J. Palacho laidotuvės virto masine demonstracija. Tų pačių metų vasario 25 d. toje pačioje aikštėje susidegino 19-metis studentas Janas Zajycas. Prieš mirtį jis išgėrė rūgšties, kad išsidegintų gerklę ir negalėtų rėkti. Balandį protesto liepsnose žuvo trečias čekas: 40-metis partijos funkcionierius Evženas Plocekas susidegino Jihlavos mieste. Taip jis protestavo prieš Čekoslovakijos komunistų partijos vadovų parsidavimą Maskvai. Šie aktai sulaukė didelio atgarsio, paskatino žmones taikiai priešintis sovietų okupantams.

Prieš 90 metų

GIMĖ MARTINAS LIUTERIS KINGAS

1929 m. sausio 15 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Džordžijos valstijos Atlantos mieste gimė žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Martinas Liuteris Kingas. Jis buvo baptistų bažnyčios pastoriaus ir mokytojos sūnus. Nors mokėsi puikiai ir vidurinę mokyklą baigė eksternu anksčiau laiko, dėl rasinės segregacijos jam, juodaodžiui, buvo užkirstas kelias į prestižinius gimtosios Džordžijos valstijos universitetus.

M. L. Kingas įstojo į „spalvotųjų“ Morhauso koledžą, įgijęs sociologijos bakalauro laipsnį – į seminariją. Gavęs stipendiją išvyko į afroamerikiečiams palankesnę šiaurinę Masačusetso valstiją. 1955 m. Bostono universitete apgynęs daktaro disertaciją grįžo į pietus, Montgomerio mieste (Alabamos valstijoje) vedė, susilaukė keturių vaikų, dirbo šventiku. Jo pagrindiniu tikslu tapo kova už juodaodžių teises. M. L. Kingas itin išgarsėjo aktyviai gindamas juodaodę siuvėją Rozą Parks, suimtą policijos dėl to, kad neužleido autobuse vietos baltajam vyrui, kaip to reikalavo rasistiniai įstatymai.

Taikus pasipriešinimas, vadovaujamas M. L. Kingo, davė puikių vaisių – šalies konstitucinis teismas pripažino negaliojančiais dešimtis rasistinių įstatymų. M. L. Kingas policijos 15 kartų buvo suimtas, turėjo daugybę priešų rasistų. Ne kartą buvo pakviestas į Baltuosius rūmus, aptarinėjo juodaodžių teises su JAV vadovais. 1964 m. jam įteikta Nobelio taikos premija. 1968 m. balandžio 4 d. 39-erių M. L. Kingas žuvo nuo snaiperio kulkos Tenesio valstijos Memfio mieste. M. L. Kingo gimtadienis, sausio 15-oji, – JAV valstybinė šventė.