Prieš 130 metų

PIRMASIS GROŽIO KONKURSAS

1888 metų rugsėjo 19 dieną Belgijos kurortiniame miestelyje Spa įvyko pirmasis pasaulyje grožio konkursas. Komisiju į Spa buvo atsiųsta 350 nuotraukų iš viso pasaulio. Žiuri išrinko 21 finalininkę, jos buvo pakviestos į Belgiją. Grožio konkurso nugalėtoja tapo 18-metė kreolė Berta Sukarė iš Gvadelupos salos. Prizas buvo 5 tūkst. frankų ir nuotraukos išspausdinimas vieno iš Paryžiaus laikraščių pirmajame puslapyje. Tuo merginos šlovė ir pasibaigė. Daugiau pasaulis apie ją nieko negirdėjo.

Tačiau Spa kurortas dar labiau išpopuliarėjo. Manoma, kad ir patį konkursą kurorto gydyklų savininkai sugalvojo ne atsitiktinai, o norėdami pratęsti kurortinį sezoną, kuris tradiciškai baigdavosi pirmosiomis rugsėjo dienomis. Dar nuo XIV a. Spa buvo gydoma karštųjų šaltinių vandeniu. Panašiems kurortams plintant pasaulyje „spa“ tapo vandens procedūrų sinonimu.

Prieš 110 metų

GIMĖ MIKA VALTARIS

1908 metų rugsėjo 18 dieną Helsinkyje gimė pasaulinę šlovę pelnęs suomių rašytojas Mika Toimis Valtaris. Šeimoje augo dar du broliai. Tėvas, liuteronų pastorius, mirė, kai Mikai buvo penkeri. Ši skaudi patirtis vėliau atsispindėjo ir rašytojo kūryboje. Nemaža dalis jo herojų augo be tėvo ir palaikė labai šiltus santykius su motina. Baigęs gimnaziją, Mika įstojo į Helsinkio universitetą, studijavo teologiją, vėliau pakeitė studijų kryptį į literatūrologiją ir filosofiją. Tapo filosofijos mokslų daktaru.

Atliko privalomąją tarnybą Suomijos kariuomenėje, 1931 m. vedė generolo dukterį. Dirbo žurnalistu, o nuo 1938 m. buvo laisvasis rašytojas. Žiemos karo su Sovietų Sąjunga ir Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Suomijos kariuomenės Žvalgybos tarnybos Propagandos skyriuje. 1945 m. pasirodė garsiausias M.Valtario romanas „Sinuhė egiptietis“, vėliau ir kiti bestseleriais tapę kūriniai „Mikaelis klajūnas“, „Mirties angelas“, „Turmsas nemirtingasis“. M.Valtaris mirė sulaukęs 70-ies 1979 m. rugpjūčio 26 d. Helsinkyje.

Prieš 40 metų

MIRĖ VILHELMAS EMILIS MESERŠMITAS

1978 m. rugsėjo 15 d. Miunchene mirė aviacijos ir automobilių konstruktorius Vilhelmas Emilis Meseršmitas. Vyno pirklio sūnaus, gimusio Bamberge (Bavarijoje) 1898 m. birželio 26 d., pavardė pasaulio aviacijoje ilgai buvo tobulo karinio lėktuvo sinonimu. Vaikystėje Vilhelmas Emilis žavėjosi dirižabliais, o būdamas penkiolikos sukūrė pirmąjį skraidantį aparatą. Mokydamasis mokykloje, jaunasis V.E.Meseršmitas tapo sklandytuvų meistro Frydricho Harto pagalbininku, vėliau įstojo į lakūnų mokyklą.

1917 m. jis buvo pašauktas į kariuomenę. Po Pirmojo pasaulinio karo studijavo Miuncheno technikos universitete, konstravo sklandytuvus, lėktuvus. 1925 m. V.E.Meseršmitas, sudužus lėktuvui, atsidūrė ligoninėje. Tačiau vėliau vis tiek įkūrė savo aviacijos konstravimo biurą. 1934 m. sukonstravo naikintuvą „Messerschmitt Bf. 109“ - bene svarbiausią Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karinį lėktuvą. Lėktuvas „Messerschmitt Me. 262“ 1944 m. tapo pirmuoju serijiniu reaktyviniu lėktuvu, dalyvavusiu kovos veiksmuose. Kitas jo sukonstruotas reaktyvinis lėktuvas „Messerschmitt Me. 163“ 1941 m. pirmasis įveikė 1000 km/val. greičio ribą. Po karo V.E.Meseršmitas – svarbiausias nacių Vokietijos aviacijos konstruktorius – dvejus metus praleido kalėjime, o atgavęs laisvę vėl konstravo lėktuvus. 1952 m. jis sukūrė mažo litražo automobilius „Flitzer“. Iš viso pasaulyje buvo pagaminta apie 27 tūkst. Meseršmito sukonstruotų automobilių ir 45 tūkst. lėktuvų.

Prieš 10 metų

SUSPROGDINTAS VIEŠBUTIS

2008 m. rugsėjo 20 d. Pakistano sostinėje Islamabade šalia viešbučio „Marriott“ buvo susprogdintas sprogmenų prikrautas sunkvežimis. Sprogimo banga visiškai sugriovė dalį pastato. Žuvo 53 žmonės, dar 266 buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų buvo Čečėnijos ambasadorius Pakistane. Sprogimas įvyko praėjus vos kelioms valandoms po naujojo šalies prezidento Asifo Ali Zardario inauguracijos. Pakistano valdžia apkaltino teroro akto rengimu Talibaną, tačiau atsakomybę už sprogdinimą prisiėmė teroristinė organizacija „Al Kaida“.

Prieš 420 metų

ŽEMĖLAPYJE ATSIRADO MAURICIJUS

1598 m. rugsėjo 17 d. olandų jūrininkai Indijos vandenyne atrado Mauricijaus salą. Ši sala arabų jūrininkams buvo žinoma dar X a., o portugalai ją aplankė 1505 m., tačiau tikrojo Mauricijaus atradimo, įtraukimo į žemėlapius ir apgyvendinimo šlovė priklauso olandams. Olandai, pagerbdami kovos už Nyderlandų nepriklausomybę nuo Ispanijos lyderį Mauricijų Oranietį, salą pavadino Mauricijumi, taip pat įkūrė saloje gyvenviečių, tačiau po kurio laiko salą paliko.

1715 m. ją užėmė prancūzai ir pavadino „Ile de France“ („Prancūzijos sala“). Po Napoleono karų sala atiteko Didžiajai Britanijai. Britai paliko galioti Mauricijuje prancūzų įstatymus. Apie 1830 m. net 50 tūkst. iš &0 tūkst. salos gyventojų buvo vergai, kurių didesnė dalis dirbo cukranendrių plantacijose. Vėliau buvo įvežta daug darbininkų iš Indijos ir Kinijos. Visa ši „tautų mišrainė“ tapo naujos nacijos pagrindu. 1968 m. paskelbta Mauricijaus Respublikos nepriklausomybė. Turistų rojuje tapusioje saloje glaudžiai persipynusios skirtingos kultūros. Iš 1,27 mln. gyventojų 49 proc. yra induistai, 32 proc. - krikščionys, 17 proc. - musulmonai. Be anglų ir prancūzų kalbų, plačiai vartojamos hindi, kinų, arabų kalbos. Nacionalinė virtuvė – prancūzų, indų, kinų ir vietos kreolų virtuvių mišinys.