Psichologė pataria, kaip su vaikais aptarinėti finansus: netinkami būdai gali sutraumuoti

Psichologė pataria, kaip su vaikais aptarinėti finansus: netinkami būdai gali sutraumuoti


Ne paslaptis, kad mokslo metai tėveliams ir jų atžaloms siejasi ne tik su laukimu, džiaugsmu, bet ir išlaidų gausa. Deja, ne visi tėvai turi pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų nupirkti savo vaikui madingą kuprinę, sportinę aprangą ar kitus naujus mokslo metų atributus. Psichologė sako, jog visiškai natūralu, kad mažieji nori naujų pirkinių ir to slopinti nereikia bei pataria, kaip paaiškinti vaikams, jog ne visi jų norai gali būti įgyvendinti „čia ir dabar”.


Nebijokite kalbėti


Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pasakoja, jog ne tik tėveliams, bet ir mokyklinio amžiaus vaikams finansai turi didelę reikšmę. Anot jos, mažieji nuolat stebi aplinką, medijas, parduotuvių lentynas, televiziją, tad natūralu, kad įsinori naujų pirkinių. Ji paaiškina, kad šių įgeidžių nereikėtų stabdyti, o priešingai – rekomenduojama skatinti vaikus svajoti bei neslopinti jų norų.


„Tėvai pasijaučia labai nemaloniai ir išsigąsta, kad kažko negali leisti savo vaikui, todėl daro dažną klaidą – aiškina atžalai, kad norimo pirkinio jam tiesiog nereikia. Jei vaikui tai sakoma dažnai, jis išsiugdo kompleksą, kad nieko neturi ir jam yra draudžiama norėti kažko naujo. Tokioje situacijoje tėvams svarbu nebijoti kalbėti apie galimybes ir paaiškinti, kad norėti bei svajoti yra gerai, tačiau, dėl susiklosčiusios padėties, galima išpildyti tik keletą šių norų, o ne visus“, – sako psichologė.

REKLAMA


Pasak specialistės, būtina leisti atžalai suprasti, jog tėvų galimybės yra ribotos – juk tiek prieš prasidedant mokslo metams, tiek jiems jau įsibėgėjus, vaiko norai nesibaigs. V. Bartkutė-Vyšniauskienė pažymi, jog atsižvelgiant į finansinę šeimos padėtį, rekomenduojama atžalai nupirkti vieną ar keletą naujų atributų mokyklai, o kitus, jei įmanoma, pasiskolinti iš brolio ar sesės, vaiko draugų tėvų – tai skatina ir tvarų naudojimą.


„Tokiu atveju vaikui nebus psichologinės traumos, nes parodysite, kad jo norai yra išklausomi, vertinami bei išpildomi. Nepaisant to, ar šeima yra finansiškai pasiturinti, ar ne – tėvai negali patenkinti visų vaiko norų. Vienam tėvai negali nupirkti naujos kuprinės, kito negali nusivesti į koncertą, dar su kitu negali vykti į kelionę ir visa tai – nebūtinai dėl lėšų trūkumo, o ir dėl laiko stokos ar paprasčiausių kasdienių aplinkybių“, – sako psichologė.


Finansinis raštingumas – būtinas


Specialistė paaiškina, jog vaiko supratimas apie finansinę norų vertę prasideda nuo finansinio raštingumo: išlaidų planavimo, taupymo, pokalbių su tėvais ir pirkinių vertinimo. Anot V. Bartkutės-Vyšniauskienės, apie finansus su atžala reikėtų pradėti kalbėti dar priešmokykliniame amžiuje, tačiau neversti jų taupyti tik mokyklinėms prekėms.

REKLAMA


„Jeigu mes vaikus skatiname taupyti tik mokslo metų išlaidoms, jiems lieka nuoskauda, kad už santaupas neįsigijo pirkinio savo malonumui. Išklausykite atžalų norų ir sutarkite, kad dalį jie įgyvendins patys už savo sutaupytus pinigus, o dalį nupirksite jūs. Taip iš vaikų nebus atimta galimybė svajoti ir taupymo nepaversite prievole“, – įvardija psichologė.


Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės atstovė Donata Stoškuvienė paaiškina, jog mokant atžalą finansinio raštingumo bei skatinant pažinti taupymo vertę, veiksmingiausias ir bene paprasčiausias būdas yra kišenpinigių skyrimas. Anot jos, praverstų ir dar vienas sprendimas – lėšų skyrimas už tam tikrus buities darbus.


„Su vaiku reikėtų aptarti kišenpinigių sąlygas – ar skirsite kasdien mažiau, ar kartą į savaitę, bet daugiau. Svarbiausia, kad jis pats galės nuspręsti, ar kišenpinigius išleisti tuojau pat, ar kaupti ir įsigyti didesnį pirkinį. Taip pat vaikui galima skirti šiek tiek pinigėlių už tam tikrus namų ruošos darbus: lapų grėbimą, indų plovimą, dulkių valymą. Taip jis bus paskatintas prisidėti prie buities ir supras pinigų vertę“, – kalba D. Stoškuvienė.


Laikykitės nuoseklumo


Anot skaitmeninių finansų ekspertės, tėvai, ruošdamiesi naujiems mokslo metams bei jų eigoje, taip pat turėtų atsižvelgti į pajamų ir išlaidų planavimo principus – taip ne tik palengvintų šeimos finansinius iššūkius, bet ir rodytų puikų pavyzdį vaikams. Nebūtinų pirkinių atsisakymas, pirkinių prioritetizavimas ir tikslingas planavimas yra pagrindiniai aspektai, kuriais vertėtų vadovautis siekiant išvengti skuboto mokyklinių prekių pirkimo.



„Atseikėti pinigų įvairiems vaiko pirkiniams reikia ištisus metus, o ne tik prieš pasitinkant rugsėjį. Patartina kas keletą mėnesių atnaujinti kuprinės turinį: įsigyti keletą naujų sąsiuvinių, rašiklių, galbūt pakeisti išteptą pieštukinę į kitą, o vietoje sudėvėtos sportinės aprangos įsigyti naują. Taip išlaidos pasiskirstys per ilgesnį laikotarpį ir prieš rugsėjį nereikės ištuštinti piniginės įvairiems pirkiniams“, – priduria D. Stoškuvienė.


Jai antrina ir psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė, pabrėždama, kad itin svarbu taikyti tuos pačius finansinio raštingumo principus visus metus ir nuolat vaikus supažindinti su šeimos finansinėmis galimybėmis. Pasak jos, vaiko skatinimas svajoti, tikslų išsikėlimas ir taupymas, siekiant tuos tikslus įgyvendinti, turi tapti kasdieniu procesu. Psichologė primena, kad vaikus nuo mažų dienų reikia pratinti mąstyti apie ateitį, mokyti pasverti, ką galima sau leisti, o ko – ne. Taip pat, šeimoje būtina diskutuoti apie finansinį stabilumą ir leisti vaikams suprasti, kad ne visi gali vienodai išlaidauti.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)