Rusijos okupacinės pajėgos pastaruoju metu susilpnėjo tiek, kad nebeturi galimybių vėl užimti Ukrainos teritorijų, kurias neseniai išlaisvino Ukrainos kariuomenė, teigiama tviteryje paskelbtoje Kanados karinės žvalgybos informacijoje.

„Labai tikėtina, kad dabartiniai Ukrainos laimėjimai yra ilgalaikiai. Dėl išsekimo ir labai ribotų atsargų papildymo galimybių Rusijos kariuomenė neturi pajėgumų surengti kontrpuolimą“, – rašoma tarnybos pranešime.

Jame pažymima, kad kai kuriuose fronto sektoriuose į šiaurės rytus nuo Chersono pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos buvo nustumtos atgal daugiau kaip 20 km.

„Rusijos pajėgų padėtis į šiaurę nuo Dniepro upės darosi vis pavojingesnė, o nauji Ukrainos laimėjimai šiame rajone artimiausiomis savaitėmis nenustebintų“, – daroma išvada pranešime.

V. Zelenskis ragina išlaikyti spaudimą Maskvai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Maskvai – taip pat dėl užimtos Zaporižios atominės elektrinės grąžinimo.

„Dėkoju už paramą visiems, kurie kovoja, kad elektrinė vėl visiškai pereitų į Ukrainos kontrolę ir būtų visiškai demilitarizuota“, - sakė V. Zelenskis ketvirtadienį tradiciniame savo kreipimesi. 500 rusų karių, esančių branduoliniame objekte, jis pavadino rizika kilti katastrofai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija perima Zaporžios AE savo nuosavybėn. V. Zelenskis šį žingsnį šį žingsnį „beverčiu ir kvailu“. Branduolinė jėgainė nėra rūmai, kuriuos galima pavogti, kalbėjo jis, turėdamas omenyje prabangius V. Putino rūmus prie Juodosios jūros. Kartu V. Zelenskis padėkojo Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossiui. Šis patikino jį, kad AE savininke laiko tik Ukrainą.

Ir iš ES V. Zelenskis pareikalavo diplomatinio spaudimo, kad elektrinė būtų grąžinta Ukrainai. Priešingu atveju jo šalis esą negalės gaminti perteklinės energijos ir eksportuoti jos į ES. Naują ES sankcijų paketą V. Zelenskis pavadino žingsniu teisinga kryptimi. Kartu jis paragino imtis priemonių, kad Rusija visiškai nebegautų pelno iš naftos ir dujų pardavimų.

J. Bidenas: V. Putinas nejuokauja kalbėdamas apie branduolinius ginklus

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nejuokauja“, kalbėdamas apie galimą branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, Baltųjų rūmų spaudos tarnyba citavo J. Bideno žodžius, pasakytus Demokratų partijos lėšų rinkimo renginyje Niujorke.

Prezidentas sakė nemanąs, kad yra koks nors būdas panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kuris nesibaigtų „Armagedonu“.

Rusija neseniai aneksavo keturis Ukrainos regionus, taip pažeisdama tarptautinę teisę, o V. Putinas pareiškė, kad Maskva laikys Ukrainos atakas prieš tuos regionus išpuoliais prieš pačią Rusiją ir panaudos visas priemones jiems apginti.

Vašingtonas jau kurį laiką siunčia perspėjimus Maskvai, kad branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų pasekmių. Tačiau Baltieji rūmai viešai nekomentavo, kokios tai būtų pasekmės. JAV vyriausybė taip pat teigė nemačiusi jokių konkrečių Rusijos veiksmų, kuriais ši siektų panaudoti branduolinį ginklą.

Kubos raketų krizė laikoma labiausiai įtemptu Šaltojo karo laikotarpiu. 1962 metų spalio mėnesį abi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – buvo arčiausiai branduolinio karo. Krizė baigėsi, kai tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pažadėjo nepulti Kubos, o Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas įsakė išvežti branduolinius ginklus iš Kubos.