Dvylikametė mama – tai jau realybė

Dvylikametė mama – tai jau realybė

Būsimoms nepilnametėms mamoms neretai kyla ne tik medicininių, bet ir psichologinių, socialinių bėdų.



Šių metų pradžioje paviešinta žinia – Lietuvoje naujagimio susilaukė vos dvylikos metų mergaitė. Ir tai greičiausiai jauniausia Lietuvos gimdyvė, šį titulą ji perėmė iš dvylikos su puse metų amžiaus mergaitės, gimdžiusios prieš daugiau nei penkerius metus.


Laimius STRAŽNICKAS


Gimdo ir visai jaunutės


Apie neįtikėtinai jauno amžiaus mamą driokstelėjusi žinia priminė skaudžią Lietuvos problemą – dar nesulaukusios pilnametystės mamos mūsų šalyje sudaro apie vieną procentą gimdyvių.


Kiek tokių atvejų užregistruota pernai, dar skaičiuojama, tačiau iš Higienos instituto pateiktų ankstesnių metų duomenų matyti, kad kasmet užregistruojama šimtai gimdyvių, kurių amžius nesiekia aštuoniolikos metų. 2016 m. Lietuvoje pagimdė 26 jaunesnės nei šešiolikos metų mergaitės ir 255 – šešiolikos ar septyniolikos metų. Skaičiai ne ką skiriasi, jeigu žvilgtelėtume ir į ankstesnių metų statistiką – 2010 m. 20 mergaičių gimdė nesulaukusios šešiolikos ir 264 – šešiolikos ar septyniolikos metų. 2001 m. atitinkamose amžiaus grupėse skaičiai būtų tokie – 25 ir 431.

REKLAMA


Vargu ar rasime nors vieną nepilnametę mamytę, kuri drąsiai pasakytų, kad vaikelis buvo lauktas ir planuotas. Priešingai – toks likimo siųstas išbandymas dažnai būna labai sunkus. Juk tokiame amžiuje dar tenka lankyti mokyklą, po kojomis nėra jokio tvirto pagrindo ir gyvenimo sėkmė priklauso nuo kitų žmonių malonės.


Antai viena jauna vilnietė pasakojo dar vidurinės mokyklos aštuntoje klasėje sužinojusi, kad yra nėščia. Tai pranešė ginekologė, kai mergaitė nuėjo pasitikrinti dėl galbūt įsimetusio grybelio. Tada jai dar nebuvo nė šešiolikos.


„Man niekuomet netrūko draugų. Tarp jų buvo nemažai įnikusių į alkoholį, cigaretes, narkotikus... Greitai tokioje draugijoje pritapau ir aš. Su draugais baruose man būdavo daug įdomiau negu mokykloje. Kurį laiką visai vengiau mokyklos, o septintoje klasėje kapsčiausi net dvejus metus. Ir nežinia, kaip toliau būtų klostęsis mano gyvenimas, jei ne pažintis su penkeriais metais vyresniu vaikinu, kurį laikiau pirmąja savo meile“, – apie aplinkybes, nuvedusias į motinystę, pasakojo mama tapusi mokinė.

REKLAMA


Ji patikino, kad jos situacija greičiausiai panaši į visų mergaičių, kurios per anksti tampa mamomis. Su sunkumais turėjusi grumtis jauna mama sako, kad dabar yra pasiryžusi visomis išgalėmis auklėti savo atžalą taip, kad apsaugotų nuo nepatikimų draugų ir netikėtų gyvenimo išbandymų.


Galima sakyti, kad mūsų herojei savotiškai pasisekė – nenusisuko nei dukros tėvas, nepasmerkė nei jos motina. Palankesni gyvenimo vėjai, ko gero, papūtė visoms toms mamomis tapusiomis nepilnametėms, nuo kurių nenusigręžė lemtingame gyvenimo įvykyje dalyvavusios antrosios pusės. Tiesa, tą dviejų žmonių ryšį įtvirtinti santuoka ir toliau kartu dalytis gyvenimo sunkumais nėra paprastas žingsnis. Juk tik aštuoniolikos metų sulaukęs žmogus yra pilnametis ir atsakingas už savo gyvenimo žingsnius.


Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Žuklijaitė paaiškino, kad klausimus dėl santuokinio amžiaus sumažinimo sprendžia teismas. Teismo pavedimu Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia išvadą byloje dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Pirmiausia šis skyrius įvertina visą skyriuje turimą medžiagą apie šeimą, ištiria šalių gyvenimo sąlygas, išklauso šalių nuomonę ir pateikia išvadą teismui. Teikiant išvadą teismui dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, svarbi aplinkybė, į kurią atsižvelgiama, yra ta, ar nepilnametė yra nėščia.



Teismas, gavęs tokią išvadą, sprendžia, ar leisti nepilnamečiams susituokti. Beje, Civiliniame kodekse nustatyta galimybė sumažinti nepilnamečių santuokinį amžių ne daugiau kaip dvejais metais, o nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis ir asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.


2017 m. Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokinio amžiaus sumažinimo teismui pateikė tris išvadas, 2016 m. – keturias, 2015 m. – dvi. Nežinia, ar visi šie atvejai baigėsi santuokomis.


Lietuvos statistikos departamentas informavo, kad 2016 m. Lietuvoje iš viso susituokė 66 nepilnamečių poros, atitinkamai ankstesniais metais: 2015 m. – 69, 2014 m. – 74, 2013 m. – 78, 2012 m. – 99. Jaunesnių nei šešiolikos metų santuokų nėra itin daug: atitinkamai 2016 m. – 7, 2015 m. – 8, 2014 m. – 10, 2013 m. – 8, 2012 m. – 6. Paprastai tokiose porose nepilnamečių vyrų skaičius nesiekia nė dešimties.


Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje pasidomėjus, kas lemia, kad gimdo nepilnametės, šios įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė sakė, kad specialistų, dirbančių tiesiogiai su šia vaikų grupe, pastebėjimu, tai neretai nutinka dėl šeimos situacijos ir(ar) problemų joje, įgūdžių ir lytinio švietimo stokos, prievartos ir kitų priežasčių. Todėl sprendžiant nepilnamečių gimstamumo problemas reikėtų glaudesnio visų valdžios struktūrų bendradarbiavimo ir efektyvesnių sprendimų.


Užuovėja nepilnametėms mamoms


Nepilnametei atsidūrus akistatoje su sunkiu gyvenimo išbandymu, t. y. pastojus ar tapus motina, prasideda rūpesčiai – kur dėtis su kūdikiu, jeigu pati auga vaikų globos namuose. Lengviau, jei nepilnametė gyvena pas tėvus. Tada jos kūdikio globa dažniausiai nustatoma seneliams ar kitiems kūdikio motinos artimiesiems. Tačiau jei pačiai nepilnametei ir jos kūdikiui reikalinga globa, sudėtinga rasti įstaigą, kurioje galėtų būti nustatyta globa ir nepilnametei mamai, ir jos kūdikiui.

REKLAMA


2010 m. Vilniaus mieste buvo įsteigti Vaiko ir motinos globos namai (dabar globos namai „Užuovėja“), skirti be tėvų globos likusioms nepilnametėms motinoms ir jų vaikams, besilaukiančioms nepilnametėms, kurioms nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).


Globos namuose „Užuovėja“ nepilnametės motinos kartu su savo vaikais įsikūrusios atskiruose kambariuose. Joms taip pat skirti bendri poilsio kambariai su virtuvėlėmis, jos turi ir treniruoklių salę, kambarius su kompiuteriu ir internetu, skalbimo patalpas su skalbimo mašinomis, o globos namuose gyvenantiems vaikams įrengti žaidimo kambariai. Šiuose globos namuose merginas gali lankyti jų kūdikių tėvai, draugai ir artimieji. Susitikimams skirti poilsio kambariai su virtuvėlėmis, kuriose galima paruošti svečiams arbatos ar kavos.


Nepilnametėms motinoms ir jų vaikams penkias dienas per savaitę maistas tiekiamas centralizuotai, o savaitgalį merginoms skiriama pinigų maistui savarankiškai gaminti. Jos pačios perka maisto produktus ir ruošia maistą sau ir vaikams.


Paprastai gero gyvenimo neragavusios jaunos mamos čia atsiduria aprūpintoje, saugioje aplinkoje. Šiuo metu globos namuose gyvena devynios motinos ir jų vaikai. Jauniausia globos namuose gyvenusi mama vaiko susilaukė būdama keturiolikos metų.


Suprantama, norint patekti į saugią aplinką vien nepilnametės motinos (ar besilaukiančios mergaitės) pasiryžimo neužtenka. „Užuovėjos“ direktorė Gytė Bėkštienė sako, kad tam dar reikia savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimo. Siuntimą į globos namus išduoda Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.


Dvylikametė mama – tai jau realybė

Jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų santuokų Lietuvoje nėra daug, tačiau po kelias pasitaiko kasmet.


Paprašyta nupiešti tipišką globos namų auklėtinės portretą, vadovė prisipažįsta, kad tai – per sunkus uždavinys. „Neįmanoma pateikti tipiško nepilnametės portreto: merginos atvyksta iš globos namų, iš socialinės rizikos šeimų; skirtingų įpročių, būdo bruožų, gyvenimo būdo ypatumų. Kaip ir niekas negali žinoti tikrųjų priežasčių, atvedusių nepilnametes į šiuos namus. Tikėtina, kad taip merginos tikėjosi sukurti trokštamą artimą santykį su vaiko tėvu, turėti svajonių šeimą...“ – sako ji.


Suprantama, būtų naivu tikėtis, kad į globos namus patekusi nepilnametė bemat pakeis gyvenimą. Kad ir kaip ten būtų, biologinis amžius daug lemia – jauno žmogaus galvoje vis tiek dar vėjai švilpia. Ne paslaptis, kad emociškai prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir naujo vaidmens suvokimo nėra taip paprasta. Motinystės įgūdžių galima išmokti tik pamažu. Todėl dažniausi sunkumai dirbant su nepilnametėmis susiję su jų emocijų ir elgesio problemomis, motinystės įgūdžių stoka.

REKLAMA


G. Bėkštienė sako, kad nepasitaikė atvejų, jog mergina iš globos namų būtų dingusi negrįžtamai. Jai laikinai pasišalinus jos vaiku rūpinasi globos namų darbuotojai.
Apsigyvenus „Užuovėjoje“ nereiškia, kad dabar jauna mamytė galės leisti laiką taip, kaip jai norisi. Globos namų specialistai rūpinasi, kad jų globotinės ne tik taptų pavyzdingomis mamomis, bet ir įgytų bendrąjį ir(ar) profesinį išsilavinimą, siektų akademinio pažangumo, turėtų saviraiškos laisvę, integruotųsi į visuomenę ir rengtųsi savarankiškam gyvenimui.


Nepilnametės motinos globos namuose gali gyventi iki aštuoniolikos metų kartu su vaikais, o jei motina mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar aukštojo mokslo studijų programą – iki dvidešimt vienerių metų kartu su vaikais. Iš globos namų merginos išeina gyventi savarankiškai. Būna, kad vėliau su kūdikio tėvu mamos sudaro santuokas ar toliau gyvena kartu.


Per jauna gimdyti


Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė dr. Diana Ramašauskaitė sako, kad optimalus moterų amžius gimdyti yra 20–35 metai. Tačiau kartais gyvenimas susiklosto taip, kad šį likimo iššūkį tenka išgyventi dar nė nesulaukus pilnametystės. Kokia rizika tuomet galima?


Dr. R. Ramašauskaitė aiškina, jog mergaitės jau gali pastoti tada, kai joms prasideda mėnesinės ir organizme pradeda vykti ovuliacija. Iš pradžių ovuliacinių ciklų nebūna daug, mėnesinės gali būti nereguliarios, todėl pastojimo tikimybė nėra didelė, bet jau su pačia pirma ovuliacija tai gali įvykti. Su nėštumu susiję pokyčiai atsiranda visose organų sistemose nepriklausomai nuo moters amžiaus. Ne tik kinta organizmas, bet ir atsiranda psichologinių bėdų.


Pašnekovė pastebi, kad dažnai dėl nėštumo mergaitės kreipiasi pavėluotai, neprisimena paskutinių mėnesinių datos, implantacinį kraujavimą palaiko mėnesinėmis, mano, kad mėnesinės dar nesusireguliavo arba sąmoningai nenori, kad apie tai kas nors sužinotų. Dėl vėlyvesnio kreipimosi negalima tiksliai nustatyti nėštumo laiko, kartais tai sukelia rūpesčių nėštumo pabaigoje, kai dėl neteisingai nustatyto gimdymo termino per anksti imamasi intervencijų – sužadinti gimdymą. Nustačius nėštumą reikėtų kuo anksčiau pradėti vartoti folio rūgštį, nes tai pirmu nėštumo trečdaliu apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Jeigu nėštumas diagnozuojamas vėliau, profilaktikos nelieka.


Dažnai pastojusios paauglės rūko. Reikėtų kuo greičiau mesti rūkyti, nes tai pavojinga ir nėščiosios, ir būsimo naujagimio sveikatai. Kuo anksčiau nustačius nėštumą ir įvertinus nėščiosios būklę, jos šeimos sveikatą, galima sudaryti optimalų nėštumo priežiūros planą.


Neretai paauglės netaisyklingai maitinasi, jų racionas nėra optimalus, jos vartoja per mažai baltymų, ląstelienos, išgeria per mažai vandens, todėl labai svarbu per nėštumą pakeisti mitybą. Reikia atsisakyti menkaverčių produktų, vartoti papildomai vitaminų ir kitų mikroelementų.


Būsimoms nepilnametėms mamoms neretai kyla ne tik medicininių, bet ir psichologinių, socialinių bėdų – sunku nuspręsti, kaip pasielgti, susergama depresija, kartais apninka net suicidinės mintys, dažnai mergaitės nebaigia mokymo įstaigos, pačios neaugina vaikų ar ryžtasi nutraukti nėštumą.


Jaunesnėms nei 15 metų nėščiosioms dažnesnis priešlaikinis gimdymas, išsivysto preeklampsija, jos pagimdo per mažo svorio naujagimius. Paauglėms dažniau įvyksta gimdymo komplikacijų, neprogresuoja gimdymas, vaisius būna per didelis arba jo padėtis dubenyje netaisyklinga. Paauglėms per gimdymą dažniau atliekamas cezario pjūvis, du kartus dažniau panaudojami instrumentai gimdymui užbaigti – akušerinės replės ar vakuuminis ekstraktorius. Paaugles dažniau vargina depresija po gimdymo.


Paklausta, kokių priemonių reikėtų imtis, kad vaikai negimdytų vaikų, dr. D. Ramašauskaitė pirmiausia akcentuoja tinkamą lytinį švietimą, socialiai rizikingų šeimų priežiūrą (kovą su lytiniu smurtu šeimoje ar kitoje artimoje aplinkoje).


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)