Šiandienos aktualijos: VMI purtomas „šešėlis“, darbuotojų motyvacija ir mokesčių deklaravimas

Šiandienos aktualijos: VMI purtomas „šešėlis“, darbuotojų motyvacija ir mokesčių deklaravimas


Mokesčių inspekcija purto šešėlį. Darbuotojai palieka ne įmones, o vadovus. Turto ir pajamų deklaravimas. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 11-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Mokesčių inspekcija purto šešėliuotus sektorius


Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) spaudžia „pamiršusiuosius“ sumokėti mokesčius ir neseniai spaudos konferencijoje informavo apie pasiektus laimėjimus. Tačiau išsamia moksline šešėlinės ekonomikos analize šalyje niekas neužsiima.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Valstybės mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukusiuose keturiuose pasirinktuose sektoriuose – statybos, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei automobilių detalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos – dirbantis verslas pernai į biudžetą sumokėjo net 28,8 mln. eurų (beveik 49 proc.) daugiau mokesčių nei 2017 m. Bendra visų šiuose sektoriuose veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių suma praėjusiais metais, palyginti su 2017-aisiais, išaugo 87,3 mln. eurų (beveik 9,5 proc.).


„VMI kontrolės išteklių koncentravimas į rizikingiausias sritis duoda rezultatų. Dėl stebėsenos ir kontrolės priemonių gerėja ne tik į VMI akiratį pakliuvusių įmonių, bet ir visų atitinkamų sektorių mokesčių mokėtojų elgsena ir tai atsispindi jų veiklos rezultatuose“, – sako savo pavaldinių darbo efektyvumu patenkintas VMI prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
2018 m. įvairioms priemonėms taikyti statybos, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei automobilių detalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos sektoriuose iš viso buvo atrinkta 1,7 tūkst. mokesčių mokėtojų.

REKLAMA


Kontroliuotų mokesčių mokėtojų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė išaugo 4 kartus, arba 24 mln. eurų (visų mokesčių mokėtojų kontroliuotuose sektoriuose PVM prievolės augimas – 5 proc.), o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prievolė, susijusi su darbo užmokesčio išmokomis, padidėjo 17 proc., arba 3 mln. eurų (visų mokesčių mokėtojų kontroliuotuose sektoriuose GPM prievolės augimas – 13 proc.). Kontroliuotų mokesčių mokėtojų PVM atotrūkis 2018 m., palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 4 proc.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: VMI purtomas „šešėlis“, darbuotojų motyvacija ir mokesčių deklaravimas


Turto ir pajamų deklaravimas


Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus duos startą pajamų ir turto deklaravimui. Nors užpildyti deklaracijas privalu ne visiems, dažnu atveju tai gali būti naudinga.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, nustato Gyventojų turto deklaravimo įstatymas.


Pagal šį įstatymą, iki einamųjų kalendorinių metų vasario 1 d. valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios valstybės ar savivaldybės institucijos, valstybinės valdžios įstaigos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, įgaliotos tvarkyti gyventojų duomenis, jeigu šie duomenys nėra pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, turi pateikti VMI paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais jose valstybės tarnautojų ar kitas pareigas, kurias ėjęs asmuo privalo deklaruoti turtą, ėjusių asmenų, taip pat kandidatavusių į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aktualu“.


Šiandienos aktualijos: VMI purtomas „šešėlis“, darbuotojų motyvacija ir mokesčių deklaravimas


Darbuotojai palieka ne įmones, o vadovus


Darbuotojus motyvuoja ne papildomas sveikatos draudimas, nemokami pietūs ir biliardo stalas darbovietėje. Pirmiausia juos motyvuoja poreikius tenkinantis atlygis ir individualus tiesioginio vadovo dėmesys. Tada, jeigu darbuotojui to reikia, – ir papildomas sveikatos draudimas ar nemokami pietūs.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Įmonės „PwC“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad šiemet net 97 proc. Lietuvos įmonių vadovų planuoja kelti algas. Dauguma bendrovių – 41 proc. – darbo užmokestį didins iki 10 proc., ir tik 4 proc. ketina išlaikyti tą patį atlyginimų lygį. Iš 160 didžiausių verslo įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovų apklausos rezultatų matyti, kad Latvijos ir Estijos įmonių vadovai taip pat planuoja kelti atlyginimus, o pagrindine priežastimi įvardija talentų trūkumą.

REKLAMA


Kad darbdaviai junta darbuotojų stygių, sutinka ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos konsultantė ekspertė Birutė Ruplytė. „Padėtis rinkoje klostosi darbuotojų naudai. Jie gali drąsiau rinktis, kur dirbti, ir net diktuoti savo sąlygas. Darbdaviai savo ruožtu vis labiau pasiryžę investuoti į darbuotojus – gerai apsvarsto, kokių žmonių jiems reikia ir ką gali pasiūlyti“, – sako ekspertė.


Personalo valdymo profesionalų asociacijos vadovė Aušra Bytautienė atkreipia dėmesį, kad konkurencija didžiausia tose srityse, kurios sparčiausiai auga, ir įmonėse, kurios darbo rinkoje konkuruoja su visu pasauliu, t. y. kai darbuotojai nesunkiai gali dirbti bet kurios šalies darbdaviui nuotoliniu būdu.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Situacija“.