Vairuotojų profesionalumas Lietuvoje: nori „spausti“ ir nepaisyti greičio ribojimų

Vairuotojų profesionalumas Lietuvoje: nori „spausti“ ir nepaisyti greičio ribojimų


Vairuotojų profesionalumas Lietuvoje kiekvienais metais verčia susimąstyti: ar jis tikrai yra toks, koks turėtų būti? Kas iš tiesų parodo vairuotojo profesionalumą?


„Vairuotojo profesionalumą vertinu ne pagal tai, kaip greitai jis moka važiuoti, o pagal tai, kaip jis moka pasirinkti saugų greitį. Ir būtent saugaus greičio pasirinkimas yra vairuotojo profesionalumo kriterijus“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, su Susisiekimo ministerijos ekspertais aptardamas vieną dažniausių Lietuvoje eismo įvykių priežasčių – leistino greičio viršijimą.


Lietuviai mėgsta paspausti greičio pedalą, tačiau negalvoja apie pasekmes


Lietuvoje atlikti tyrimai kelia didelį susirūpinimą: net du iš trijų vairuotojų gyvenviečių teritorijose viršija leistiną važiavimo greitį. Aukštą taisyklių pažeidimų tendenciją galima įžvelgti ir ne gyvenviečių teritorijose. Pasak 2015 – 2017 metais atliktų stebėjimų, leistiną greitį daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., o rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų. Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas.


„Dažnai vairuotojai viršydami leistiną greitį nepagalvoja, kad tai yra išties pavojinga. Tačiau svarbu suprasti, kad jei greičio ribojimas yra nustatytas, jo reikia paisyti – priešingu atveju laukia ne tik baudos, bet ir galimi eismo įvykiai su vienokiomis ar kitokiomis pasekmėmis“, – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas.


Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Dažniausia mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai.

REKLAMA


Apie skaudžias leistino greičio viršijimo pasekmes byloja ir statistinė šalies eismo įvykių analizė. Per pastaruosius penkerius metus (nuo 2013-ųjų iki 2017-ųjų) eismo įvykiuose, kurių pagrindine priežastimi tapo būtent greičio viršijimas, žuvo 279 žmonės. Kasmet – po maždaug 56.


2014-aisiais „Eurostat“ atlikti tyrimai parodė, kad dėl eimo įvykių Lietuvoje žuvo 10,7 iš 100 tūkst. žmonių. Tai – beveik didžiausias rodiklis Europoje, kadangi Lietuvą pagal tai lenkė tik dvi šalys: Rumunija (12,3) ir Latvija (12,4).


Vairuotojų profesionalumas Lietuvoje: nori „spausti“ ir nepaisyti greičio ribojimų


Taisyklių pažeidimai – dėl prasto pasirengimo?


„Greičio viršijimas labai aktuali problema Lietuvai, – sako vairavimo instruktoriaus A. Pakėnas. – Pas mus visi labai skuba. Kuomet kaip vairavimo mokytojas keliu klausimą, kad derėtų važiuoti laikantis eismo taisyklių, leistinu greičiu, vairuotojai nenori suprasti ir bando savo tokį ne visai tikslų supratimą apie greitį, apie gyvenimo tempą perkelti į kelią ir sako – palauk, juk atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – devyniasdešimt.


Klausimas labai paprastas – o kas išliko toks pat? O gi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame, o nuo to, kokie vairuotojai mes esame.“


Pirštu galima besti ne tik į būsimų ar esamų vairuotojų suvokimą apie leistiną greiti ar apskritai kelių eismo taisykles, tačiau ir į jų pasirengimą vairavimui.


2016-aisiais „Regitros“ pateikta statistika parodė, kad vos kiek daugiau nei 40 proc. būsimų vairuotojų iš pirmo karto neįveikia vairavimo egzamino. Tai reiškia, kad beveik 60 proc. jų tenka laikyti egzaminą dar kartą ar net kelis. Siekiant gauti B kategorijos teises, skaičiuojama, kad vidutiniškai prireikia 2,5 karto, jog būtų įveiktas vairuotojo egzaminas.

REKLAMA


„Žmonės neturi daug lėšų, kurias galėtų skirti mokymuisi vairuoti, o tai atsispindi ir jų rezultatuose. Tenka pripažinti, kad 30-ies valandų vairavimo pradedantiesiems tikrai nepakanka, jiems reikėtų daug daugiau praktikos. Paskaičiavome, kiek kilometrų galima nuvažiuoti per tas 30 valndų – apie 300.


Žmonės dažnai juda tarp miestų ir ieško galimybių, kur būtų ar lengviau išlaikyti vairavimo egzaminą, ar tiesiog nebūtų didelių eilių. Tačiau nesakyčiau, kad tokių žmonių procentas yra didelis“, - tuomet teigė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.


Vairuotojams pažaboti naudojamos naujos technologijos


Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą. Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes.


Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai. Šiuo metu jie yra įrengti 25-iuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir veikia bandomuoju režimu, kol bus sureguliuota jų metrologinė patikra. Pirmieji šių matuoklių duomenys parodė, kad leistiną greitį viršija daugiau nei trečdalis vairuotojų, o per pirmus penkis šių metų mėnesius užfiksuota daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų.




Tikimasi, kad vidutinio greičio matuokliai taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose ženkliai sumažėja žūčių skaičius, priklausomai nuo šalies – net iki 80 proc.


Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas greičio ribojimas, net jei jis atrodo per griežtas, turi pagrįstas priežastis ir jo būtina laikytis, kaip ir kitų įprastų viešo elgesio normų.