Ekonomistams skelbiant žinias apie mūsų ekonomikos naujienas, tuo visai neskuba pasinaudoti nei valdžioje, nei opozicijoje esantys politikai. Pastarieji visaip reklamuojasi socialiniuose tinkluose, laikydamiesi nuostatos: kam tos programos, jei rinkėjai mus ir taip žino.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Ekonomika juda pirmyn

Kaip teigia SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, pirmasis pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo geresnis, nei tikėtasi. Todėl šio banko ekonomistų grupė stipriai – iki 2,4 proc. – pagerino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Tad šiemet pagal BVP pokytį ir vėl gerokai aplenksime Latviją ir Estiją. Teigiamą įtaką ūkio plėtrai daro ne tik atsigavusi dirbančiųjų perkamoji galia, bet ir geresni negu pernai eksportuotojų rezultatai. Infliacijos žemumos liko praeityje – kitąmet ji neviršys normos ir sieks iki 3 proc.

Be to, mažėjančios palūkanų normos artimiausiais ketvirčiais turėtų suteikti impulsą daugiau vartoti ir investuoti. Kartu šio banko ekonomistai siunčią žinią visiems, planuojantiems imti paskolas: prognozuojama, kad Europos centrinis bankas palūkanas šiemet mažins dar du kartus, o kitąmet – net penkis.

Be to, minėto banko ekonomistai vėl pagerino vidutinio darbo užmokesčio 2024 ir 2025 m. prognozę. Jų manymu, šiemet vidutinė alga prieš mokesčius vidutiniškai didės beveik dešimtadaliu, o kitąmet 8 proc. Kartu patvirtinami lūkesčiai, kad valstybės sektoriuje algos šiemet didės labiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau ir privačiame sektoriuje algos tebeauga gana sparčiai: antrąjį ketvirtį jos buvo 9 proc. didesnės nei pernai. Gera žinia ir tai, kad kitąmet minimalusis darbo užmokestis didės 12 proc. (šiemet jis augo 10 proc.), o tai bus vienas iš svarbių veiksnių neleisti darbo užmokesčio augimui labiau sulėtėti.

Eksportą keičia vidaus vartojimas?

„Swedbank“ ekonomistai taip pat nusiteikę optimistiškai: jų teigimu, BVP šiemet augs 2,2 proc., o kitais metais mūsų ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 2,8 proc. Tad ir šio banko ekonomistų vertinimu, 2024 ir 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių. Be to, pasak šio banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau, priešingai nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos.

Be to, šio banko ekonomistų vertinimu, ir šiais, ir kitais metais pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išliks gyventojų vartojimas, o ne eksportas. Kartu prognozuojama, kad itin žemos infliacijos periodas netrukus baigsis: infliacija paspartės nuo 1 proc. šiemet iki 3 proc. 2025-aisiais. Tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nedaug: „Swedbank“ ekonomistai patvirtina savo kolegų skaičiavimus, kad jis sieks 8 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.

Pramonininkai nusiteikę atsargiau

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, pripažindamas puikius mūsų ekonomikos pirmojo pusmečio rezultatus, atsargiai (ir visų pirma politikų) klausia: ar ši sėkmė bus ilgalaikė? Matant ekonomistų optimizmą, jam, vienam iš realiosios ekonomikos kapitonų, nerimą kelia kelios aplinkybės. Visų pirma, sudėtinga situacija kitose euro zonos šalyse. Mūsų eksporto šerdies – Vokietijos – ekonomika vis dar traukiasi. Stagnuoja ir Švedijos, Vengrijos bei Latvijos ekonomikos. Panašiai kaip Lietuvoje, ekonomika augo tik Ispanijoje (0,8 proc.). Tad euro zonoje mes kol kas esame tik sėkminga išimtis. O situacijos sudėtingumą jau patvirtina vėl prastėjantys euro zonos pramonės lūkesčiai.

Kita aštri problema: darbo našumas vis atsilieka nuo augančio darbo užmokesčio. Pramonininkams tai kelia klausimą, ar ir toliau algos bus keliamos „iš oro“? Taip augančios algos, vis dar dideli energetikos kaštai sunkinta verslo prieigą prie kapitalo, stabdo Lietuvos pramonės investicijas bei galimybes sparčiai transformuotis siekiant konkurencinio pranašumo. Tad V. Janulevičius perspėja, kad atlyginimų augimas nebus tvarus ir iliuzija apie „ilgai ir laimingai“ kasmet augančius atlyginimus ateityje neišvengiamai subliūkš.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento nuogąstavimus papildo ekonomistės Eglės Stonkutės perspėjimai. Rugpjūtį euro zonos pramonės lūkesčiai krito iki žemiausio lygio šiemet. Sparčiai mažėjo ir pagaminamos pramonės produkcijos, ir naujų užsakymų, ir esamų darbuotojų skaičiai. O Lietuvoje jau iškilo reali grėsmė net atskiriems ekonomikos sektoriams. Štai mūsų tekstilės ir drabužių siuvimo pramonė iš esmės pralaimi konkurencinę kovą Azijos gamintojams. Išliks nebent tos įmonės, kurios ims dirbti ar jau dirba gynybos pramonei.

Na, o mūsų politikai, užuot pasigavę ekonomistų bei pramonininkų skelbiamas žinias iš mūsų realaus gyvenimo ir jomis grįsdami savo rinkimų kampanijas, nuėjo pačiu lengviausiu keliu. Visų pirma bene pirmą kartą nuo pat 1990 m. Seimo rinkimų partijos atsisakė konkuruoti rinkimų programomis. Tiesa, socialdemokratai, regis, vieninteliai tokią programą paskelbė, tačiau kas ją matė ar skaitė? Užtat visos politinės partijos kaip susitarusios puolė reklamuotis socialiniuose tinkluose. Ir visai nesvarbu, kas ten sakoma ar daroma, svarbu vos ne kiekvieną dieną ką nors paskelbti. O naujosios valdančiosios koalicijos neišvengiamai laukia ir tai, kas per šią politinę kadenciją liko neįgyvendinta: iš esmės pertvarkyti mūsų painią ir begalę išimčių „prisagstytą“ mokesčių sistemą. Jei to nepadarys ir kitos kadencijos Seimas, apie kokį mūsų ekonomikos patrauklumą užsienio investuotojams mes galime kalbėti?