Telefonai tampa rimta eismo saugumo problema

Telefonai tampa rimta eismo saugumo problema

Gatvėje vaikščioti įsikniaubus į telefoną – tikrai pavojinga.


Kalbėti telefonu einant gatve pavojinga, nes koks vairuotojas tuo metu gali kalbėti telefonu ir jūsų nepastebėti – tokia paradoksali situacija susiklostė žmonėms vis labiau prisirišant prie mobiliųjų telefonų. Jais dieną naktį namie, darbe ir gatvėje ne tik kalbama, bet net ir filmus žiūrima. Žodžiu, prisirišimas prie mobiliųjų telefonų vis labiau primena pavojingą maniją.


Teodora RAŠIMAITĖ


Neseniai kelių konservatorių ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų pateiktomis pataisomis būtų uždrausta pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose be laisvųjų rankų įrangos. Tiesa, nepaaiškinta, kam pėstiesiems laisvos rankos...


Pasak Seimo narių, pataisomis siekiama užtikrinti, kad visi eismo dalyviai būtų dėmesingi, sumažėtų eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės. „Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, kaip ir vairuotojų, dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį“, – aiškina parlamentarai.
Projektui pritarta po pateikimo, jis bus svarstomas toliau.

REKLAMA


Tiesa, Vyriausybė nepritarė Seime svarstomiems siūlymams, Ministrų kabinetas palaikė Susisiekimo ministerijos parengtą išvadą. „Mes siūlome nepritarti tokiam siūlymui dėl kelių priežasčių. Viena jų yra ta, kad yra išskiriama tik viena priemonė, kuri trikdo dėmesį. Antra, būtų labai sudėtinga tokius dalykus kontroliuoti. Taip pat yra aspektas, kad pėstieji eina per perėją ir mes turime juos praleisti, vairuotojai turi gerbti pėsčiuosius, einančius per perėją“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.


Nė metro be mobiliojo


Kad gatvėse neatsakingai besielgiantys pėstieji kelia vis didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams, atkreipė dėmesį ir draudikai. 8 iš 10 gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniaisiais įrenginiais einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sutelkti dėmesio į aplink esančius objektus.

REKLAMA


Pėsčiųjų elgesio ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta Lietuvos eismo dalyvių apklausa.


„Kasdienybės dalis“ vis plečiasi


Mobilieji telefonai – neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimąstydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve atriboja nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. „Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu mažina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 47, pėsčiųjų – 36.


Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje, eidami gatve, kalbasi telefonu, 11 proc. rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu – dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereina gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar pokalbį telefonu. Klausydamiesi muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šie veiksmai nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“, – dėstė G. Matiukas.



Pasak draudimo bendrovės atstovo, telefonu, eidami gatve, dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas atskleidė, kad 26–55 metų miestiečiai gatvėje dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.


Formuojasi nauji įpročiai


„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti ir vaikų atsakomybę. Vos jiems pradėjus savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, būtina išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš eidami per gatvę trumpam nutraukti pokalbį ar sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“, – sakė G. Matiukas.


Pašnekovo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nesinaudoti mobiliuoju telefonu einant per gatvę, galėtų padidinti pėsčiųjų saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9 proc. pėsčiųjų, eidami gatve, nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7 proc. įsijungia laisvųjų rankų įrangą. Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19 proc. vairuodami juo nekalba, 17 proc. kalba per laisvųjų rankų įrangą.


Pasak G. Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogauti ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami naudojasi telefono navigacijos sistema, prie vairo tai daro 4 proc. asmenų.
„Spinter tyrimų“ „Gjensidige“ užsakymu atliktoje Lietuvos eismo dalyvių apklausoje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

REKLAMA


Telefonai tampa rimta eismo saugumo problema

Į telefoną įlindęs žmogus nemato nei aplinkos grožio, nei pavojų.


Vairuotojai taip pat neatsilieka


Kiek anksčiau buvo atlikta kita apklausa. Ji parodė, kad net 7 iš 10 vairuotojų nevengia naudotis mobiliuoju telefonu vairuodami. Nors draudimas naudotis telefonu prie vairo be laisvųjų rankų įrangos įsigaliojo dar 2002 metais, naujausia „ERGO Insurance“ Lietuvoje atlikta vairuotojų apklausa atskleidžia milžiniškus šio pažeidimo mastus – kas antras vairuotojas taip pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET).


Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį – vienas dažniausių KET pažeidimų. Kasmet dėl jo nubaudžiama apie 20 tūkst. vairuotojų. Saugaus eismo specialistų atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojui kalbant telefonu avarijos rizika išauga iki 4 kartų. Paradoksalu, kad net 75 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų sutinka, jog KET pažeidžiantys ir avarijas sukeliantys eismo dalyviai už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą turėtų mokėti brangiau nei drausmingi vairuotojai.


Tyrimo duomenimis, tik 29 proc. vairuotojų vairuodami niekada nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o kiti tai daro dažniau ar rečiau. 40 proc. vairuotojų mobilųjį telefoną naudoja tik kritiniais atvejais, retai tai darantys pripažįsta 21 proc., o dažnai ir nuolat – 10 proc. vairuotojų. Tik kiek mažiau nei pusė visų vairuotojų (46 proc.), kurie naudojasi mobiliuoju telefonu vairuodami, tai daro laikydamiesi taisyklių – pasitelkia laisvųjų rankų įrangą. Kiti vairuotojai prie vairo įsigudrina rašyti trumpąsias žinutes (13 proc.), naršyti internete ir socialiniuose tinkluose (2 proc.). Trys žmonės prisipažino, kad vairuodami sugeba žaisti telefonu vaizdo žaidimus.


Nors iš apklausos aiškėja, kad minėto pažeidimo mastas yra milžiniškas, vairuotojai slepia, kad eismo įvykiai įvyksta dėl neatsakingo mobiliųjų įrenginių naudojimo.


Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad vairuojant naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Anksčiau pirmą kartą prie vairo besinaudojantis mobiliuoju telefonu sulaikytas vairuotojas galėdavo išsipirkti sumokėjęs 28 eurų baudą ar pusę minimalios baudos sumos, t. y. vos 14 eurų.


Apie tai, ar bus baudžiami pėstieji, įžengę į perėją kalbėdami mobiliuoju telefonu, kol kas nekalbama. Į kovą su šia problema įsitraukė ir automobilių gamintojai, tiesa, kol kas vyksta tik pirmieji bandymai, kad telefonas automobilyje neveiktų – būtų blokuojamas, kaip tai daroma laisvės atėmimo įstaigose ar pan. Tačiau ir teisiškai šios išeitys dar nėra išnagrinėtos – kaip tuomet dėl žmogaus teisių, taip pat dėl kartu keliaujančių žmonių?..

REKLAMA


Draudimai – dėl perlenktos lazdos


Žinoma, kalbėti telefonu viešajame transporte įstatymai nedraudžia, todėl daugelis žmonių trumpina kelionę aptardami asmeninio gyvenimo įvykius ar derindami darbo reikalus. Tiesa, viešajame transporte gana triukšminga, tad žmonės yra priversti kalbėti gana garsiai, stengtis perrėkti variklio ūžesį, troleibuso ar autobuso tarškesį ir kitus žmones, be to, vyresnio amžiaus asmenys kartais turi bėdų dėl klausos.


Vilniuje ketinta uždrausti viešajame transporte kalbėti mobiliaisiais telefonais, tačiau daugelį žmonių tokia idėja papiktino. Beje, toks draudimas jau kelerius metus galioja Stokholmo viešajame transporte, tiesa, palaikomas tik 23 proc. gyventojų, kaip teigia Švedijos žiniasklaida. Laikraščio „Aftonbladet“ interneto puslapyje atlikta apklausa parodė, kad tokio draudimo kino teatruose norėtų net 90 proc. respondentų, bibliotekose – 58 proc., restoranuose – 45 proc., parduotuvėse – 13 proc.


Etiketo specialistė, įvairių mandagumo iniciatyvų autorė Alvyda Jasilionytė pabrėžia, kad kalbantis mobiliuoju telefonu viešajame transporte ir kitose viešose vietose pažeidžiama kitų žmonių asmeninė erdvė. Kam nors paskambinus telefonu reikia ilgai nedelsiant atsiliepti ir pasakyti, kad paskambinsite vėliau, ar trumpai išklausyti informaciją. Be to, žmogus neprivalo visuomet atsiliepti telefonu; darbo telefonas, jei kitaip nereikalauja darbo sutartis, po darbo valandų gali būti išjungtas, o asmeninį telefoną darbo metu patariama išjungti ar laikyti įjungtą begarsiu režimu. Jei nerimaujama dėl vaikų, galima paprašyti, kad jie, grįžę namo, parašytų žinutę.


Anksčiau, kalbant apie pokalbių telefonu etiketą, būdavo pabrėžiama, kad telefonas yra informacijai perduoti, o ne plepalams skirta priemonė, tačiau laikai pasikeitė. Žmonės turi mažai laiko bendrauti akis į akį, todėl bendravimo poreikį malšina telefonu. Vis dėlto viskam turi būti savas laikas ir vieta, kaip jau minėjome, viešose vietose, jei tai būtina, derėtų apsiriboti trumpu apsikeitimu informacija.


Nauja masinė fobija


Kiekvienas žinome, kad žmones kamuoja nesuskaičiuojama daugybė fobijų (baimių), tačiau, pavyzdžiui, vorų ar aukščio bijo tik nedidelė dalis žmonių, o štai dėl nomofobijos (baimės atsitraukti nuo telefono), kaip teigia mokslininkai, kenčia daugiau kaip pusė mobiliųjų telefonų naudotojų. Tad kalbėjimas telefonu prie vairo ir visose kitose netinkamose vietose – greičiau šios fobijos ir priklausomybės padarinys.


Pasak britų tyrėjų, tarp mobiliųjų telefonų naudotojų yra 54 proc. nomofobų, jie nuolatos tikrina telefoną, ar neatėjo naujų pranešimų, ar kas neskambino (nors jokio svarbaus skambučio nelaukia), jaučiasi įpareigoti visuomet atsiliepti telefonu, net jei sąlygos netinkamos, niekada neišjungia telefono ir pirmasis jų darbas ryte ir paskutinis vakare būna žvilgtelėti į telefoną. Galiausiai visas pasaulis susiaurėja iki telefono ekrano; tikriausiai kiekvienas esame matęs, kaip važiuodami automobiliu pro gražiausius vaizdus žmonės vėpso į telefonų ekranus. Tačiau kaip atsikratyti priklausomybių – tai jau medicinos ir psichologijos tema.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)