2023 metų Laisvės premija paskirta P. Plumpai ir Europos Parlamentui

2023 metų Laisvės premija paskirta P. Plumpai ir Europos Parlamentui


2023 metų Laisvės premija paskirta  Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.


Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 13 parlamentarų.


Skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas Seimui pasiūlė Laisvės premijų komisija.


Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.


Europos Parlamentui  Laisvės premija skirta už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. Garbingas apdovanojimas Europos Parlamentui skirtas ir už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą. Kitais metais Lietuva minės narystės ES 20-metį.

REKLAMA


2023 metų Laisvės premija Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.


1939 metais gimęs P. Plumpa dalyvavo antisovietinių organizacijų veikloje, kovojo už žmogaus teises. 1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos trispalvę. Netrukus su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau ji gyvavo neilgai: 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams – ištremtas į Mordoviją, kur kalėjo lageriuose. Ten teko dirbti priverstinius darbus.


1965 m. P. Plumpa sugrįžo į gimtinę. 1972 m. kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1989 m. rugsėjo mėn. tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi, nuo 1990 m. birželio mėn. – „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotoju.

REKLAMA


1992 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. sausio mėn. – Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.


1999 m. Valdas Adamkus apdovanojo P. Plumpą Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.


Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.


Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.


Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai. 2021 m. Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.



2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje premijos laureatas dalyvavo nuotoliniu būdu.


Lapkričio 16 d. Seimas nutarė svarstyti Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės pateiktas Laisvės premijos įstatymo pataisas, siūlančias dvigubai – nuo 5 tūkstančių eurų iki 10 tūkstančių eurų padidinti Laisvės premiją.


Jeigu Seimas pritartų, kiekvienais metais būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais galėtų būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, Laisvės premija siektų apie 10 tūkstančių eurų.


Įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 90 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai. Po svarstymo Žmogaus teisių komitete Seimas šią iniciatyvą ketina svarstyti gruodžio mėnesį.


2011 m. rugsėjo 15 d. Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymą, kuriame nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 09 (2024)

    Savaitė - Nr.: 09 (2024)