Valstybės gynimo taryba patvirtino atnaujintą ginkluotosios gynybos koncepciją

Lietuvos kariuomenės nuotr.


Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino atnaujintą ginkluotosios gynybos koncepciją. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio, tai esmingai keičia Lietuvos laikyseną karinės agresijos akivaizdoje, mat, pažymėjo jis, pradedama ruoštis kolektyvinei gynybai nuo pat pirmųjų krizės etapų.


„Ką reikėtų žinoti – tai, kad iš esmės keičiasi mūsų požiūris į gynybą. Tiek, kiek akcentuodavome savarankišką gynybą iš pradžių, po to sulaukus sąjungininkų pastiprinimo kolektyvine gynyba, tai tiek dabar mes pradedame planuotis kolektyvinę gynybą nuo pat pirmųjų etapų. Pirmas etapas, kaip žinia, visas krizės rutuliojimasis dar iki karinės situacijos“, – pirmadienį po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė K. Budrys.


Patarėjo teigimu, dokumente nugulę principai ir strategija nėra viešintini. Tačiau, pasak jo, tai tiesiogiai siejasi su NATO viršūnių susitikime patvirtintais naujais regioninės gynybos planais bei ankstesniu VGT sprendimu kurti Lietuvos kariuomenės diviziją.

REKLAMA


„NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus, Valstybės gynimo taryba pritarė pėstininkų divizijos kūrimui sausumos pajėgose praeito Valstybės gynimo tarybos posėdžio metu. Dabar vyksta įgyvendinimo darbai. NATO perėjo į taktinių planų rengimo fazę. Mes turime lygiai taip pat atitinkamai ruoštis, kaip kartu su sąjungininkais būsime drauge nuo pirmosios minutės“, – aiškino jis.


„Visi šie dalykai ir atgulė į dokumentą, kuris ir pasakė, nuo ko ginsimės, su kuo drauge kariausime ir kokias užduotis turės būti pajėgios įvykdyti mūsų ginkluotosios pajėgos“, – akcentavo jis.


A. Anušauskas: įstatymų projektus dėl divizijos kūrimo ketina pateikti Seimo rudens sesijoje

Naujoji ginkluotosios gynybos koncepcija aprėpia ir Lietuvos planus kurti kariuomenės diviziją. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jo vadovaujama ministerija pateiks Seimui reikiamus teisės aktus, susijusius su divizijos formaimu, rudens parlamento sesijos pradžioje.

REKLAMA


„Kai Seimas tik atnaujins savo darbą, rudenį visa tai bus pateikta“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.


„Čia yra išimtinai darbinis procesas. Bet kokiu atveju, mes diviziją įrašysime – kaip ir visus kitus karinius dalinius – į savo įstatymus, nes neįrašius mes negalėtume vystyti tos veiklos“, – teigė jis, paklaustas, kodėl Seimo įstatymų projektai nepasiekė birželį – kaip buvo žadėta anksčiau.


Jam antrino ir VGT dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis nurodė, kad esminis sprendimas, susijęs su atnaujinta ginkluotosios gynybos koncepcija – divizijos kūrimas – jau yra priimtas.


„Kalbėjome apie valstybės ginkluotos gynybos koncepciją. Tai pamatinis dokumentas, kuris adaptuojasi prie NATO regioninių gynybos planų. (...) Divizijos sprendimas yra jau padarytas, judame į priekį“, – teigė Seimo narys.


„Teisės aktai bus pateikti rugsėjo 10 d. Naujoje sesijoje mes juos ir priimsime – ir dėl ribinių skaičių, ir dėl struktūros keitimų“, – patikino L. Kasčiūnas.


Gegužę posėdžiavusi VGT pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė „Aukštaitija“ brigada, planuojama suformuoti iki 2030 m.


Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad karinės divizijos suformavimui iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų kasmet.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)