Tikimybė balsuoti rinkimuose elektroniniu būdu dar 2024-aisiais – maža

Tikimybė balsuoti rinkimuose elektroniniu būdu dar 2024-aisiais – maža


Nors buvo kalbų, kad elektroninis balsavimas Lietuvoje galėtų būti išbandytas dar šiais metais vykstančiuose savivaldos rinkimuose, kol kas klausimas dėl balsavimo internetu atidėtas.


Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vykdo galimybių studijos pirkimą, kuria bus siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje gali būti užtikrintas saugus ir sklandus elektroninis balsavimas. Balsavimo internetu klausimą Seime kuruojanti parlamentarė Dalia Asanavičiūtė akcentuoja, kad ambicija įvesti elektroninį balsavimą niekur nedingo, tačiau politikė pripažįsta, kad tikimybė, jog tai pavyks padaryti ir 2024 metų Seimo rinkimuose, yra maža.


„Ambicija niekur nedingo, yra nutarta daryti galimybių studiją. VRK jau yra paleidusi pirkimą galimybių studijos atlikimui. Tai mes nusprendėme Rinkimų sistemos peržiūros grupėje, kurioje ir diskutavome apie internetinį balsavimą“, – teigė D. Asanavičiūtė.


Politikė akcentuoja, kad nuspręsta galimybių studiją atlikti dėl to, kad būtų išsiaiškinta, ar apskritai pavyktų užtikrinti saugų elektroninį balsavimą.

REKLAMA


Seimo narė pažymi, kad ši VRK perkama galimybių studija turėtų būti atlikta dar šiais metais. Visgi, atkreipia dėmesį D. Asanavičiūtė, studijai dėl elektroninio balsavimo atlikti gali prireikti 6-8 mėnesių, o vėliau užtruktų ir pats pasiruošimas įdiegti pokyčius.


Nors pirminis planas buvo pilotinį balsavimą išbandyti dar šių metų savivaldos rinkimuose, tačiau, pasak D. Asanavičiūtės, mažai tikėtina, kad elektroninis balsavimas galėtų būti įvestas ir 2024 metų Seimo rinkimuose.


„Internetinio balsavimo 2023 metais tikrai nebus, nes procesas ilgas, norint jį atlikti teisingai reikėtų eiti žingsnis po žingsnio. O 2024 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, vėlgi, kadangi visuomenės nusiteikimas dėl internetinio balsavimo ne visai teigiamas ir labai didelė baimė dėl karo Ukrainoje ir Rusijos kišimosi į rinkimus, mes nusprendėme vis dėlto idėjos nepaleisti visiškai, bet tiesiog eiti žingsnis po žingsnio, apgalvojant kiekvieną žingsnį, kad tai būtų saugu, nuoseklu ir nekiltų jokia abejonė“, – sakė Seimo narė.

REKLAMA


„Dėl to dabar laukiame galimybių studijos ir pagal jos rezultatus tada matysime, ko dar reikia, kad galėtume pasiruošti internetiniam balsavimui. Ir jeigu to nespėsime 2024 metais, tada 2028 arba dar kituose rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje galėtume jį išbandyti“, – pridūrė ji.


D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį ir į tai, kad įprastai, likus metams iki rinkimų, balsavimo sistema nėra keičiama.


Nors politikė nuogąstauja, kad elektroninio balsavimo klausimas po Seimo rinkimų pasikeitus valdantiesiems gali nusikelti į neribotą ateitį, anot jos, blogiausia būtų šioje situacijoje pernelyg paskubėjus nesugebėti užtikrinti sklandaus ir saugaus internetinio balsavimo.


„Dar labiau bijau, kad paskubėjus, per anksti padarius, nepasiruošus ir neapsaugojus internetinio balsavimo mes jį galime kompromituoti, sugadinti ir tada reikės dar dešimt metų laukti. Tai, mano manymu, geriau atsargiai, papunkčiui, tvarkingai pasiruošti ir viltis, kad kitoje kadencijoje bus tas sutarimas“, – sakė D. Asanavičiūtė.


Pradėtas galimybių studijos dėl elektroninio balsavimo pirkimas


Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė teigia, kad iniciatyva dėl internetinio balsavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose įvedimo prasidėjus karui Ukrainoje Seime buvo padėta į šalį.


„2021 metų gruodžio 16 d. buvo pradėtos konsultacijos, tačiau 2022 m. vasarį prasidėjo karas... Tai sustabdė net ir mintis. Tikrai buvome sustoję, sustojo ir tie, kurie buvo labai už internetinį balsavimą: ne tik politikai, bet ir mokslininkai, kibernetinio saugumo ekspertai. Net jie akcentavo, kad reikia truputį palaukti. Buvo stabtelta ne dėl galimybių studijos, bet dėl techninės specifikacijos, kurios pagrindu būtų pradėtas pirkimas“, – teigė J. Petkevičienė.



Vis tik, pasak jos, norėdama išsiaiškinti, ar internetinis balsavimas galėtų Lietuvoje būti saugiai įdiegtas, VRK nusprendė užsakyti galimybių studiją, padėsiančią įsivertinti tokio įrankio įdiegimo galimybes.


„Kadangi pati VRK neįveda internetinio balsavimo, nusprendėme turėti galimybių studiją, kuri aiškiai pasakys, ar galima, ar negalima... Jeigu galima, tai yra tokios rizikos, o jei negalima – tada dedame į stalčių klausimą. Todėl dėl galimybių studijos pirkimas šiai dienai yra pradėtas, konsultuojamasi su daugybe ekspertų, mokslininkų. Reikia, kad laimėtojas atsakytų į visus klausimus. Bet noriu dar kartą akcentuoti, kad VRK neįvedinės sistemos, yra noras, kad visiems būtų atsakymas į klausimus“, – akcentavo ji.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)