Šiandienos aktualijos: apie žmogiškąjį orumą, metro Lietuvoje ir papildomą socialinę pašalpą

Šiandienos aktualijos: apie žmogiškąjį orumą, metro Lietuvoje ir papildomą socialinę pašalpą


Žmogiškasis orumas neturi kainos, bet turi vertę. Metro Lietuvoje – nebūtinai sostinėje. Papildoma socialinė pašalpa – paskata įsidarbinti. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 43-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Žmogiškasis orumas neturi kainos, bet turi vertę


Spalio 21-oji, jau dešimtmetį minima kaip Pasaulinė orumo diena, Lietuvoje šiemet paminėta trečią kartą. Žinoma, tai nėra tokia šventė, kai žmonės masiškai eina į gatves ir degina laužus, ir pati orumo sąvoka mums labiau asocijuojasi su teismais ir algomis, nors yra daug platesnė.


Teodora RAŠIMAITĖ


Pasaulinė orumo diena – 2008 metais inicijuota šventė – kasmet vis labiau populiarėja. Vien pernai prie šios iniciatyvos prisidėjo 60 šalių, tad dabar šią dieną mini 70 pasaulio valstybių. Pasaulinė orumo diena minima Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ iniciatyva. Išties mintis, kaip skelbiama, kilo trims draugams – profesoriui iš Suomijos Pekai Himanenui, Norvegijos kronprincui Hakonui ir paramos fondo „Operation Hope“ (liet. „Operacija Viltis“) įkūrėjui Džonui Hopui Brajantui iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

REKLAMA


Beje, Dž. H. Brajantas teigia, kad orumas ir pasitikėjimas savimi pirmiausia remiasi ekonomine nepriklausomybe ir nepasiturinčių JAV sluoksnių gyventojus vaduoja iš šiuolaikinės vergijos, t. y. gyvenimo rinkos sąlygomis visiškai nesuprantant rinkos dėsnių. Nemažos dalies JAV visuomenės kelias gavus atlyginimus, pasak minėto fondo įkūrėjo, vingiuoja nuo greitųjų kreditų ir prekių, įsigytų išsimokėtinai, įmokų mokėjimo iki alkoholio parduotuvių. Nuo orumo temos ši idėja nutolusi ne taip jau toli, kaip atrodo, – ir Lietuvoje orumas dažnai siejamas su pajamomis, nors, be abejo, ši sąvoka – gerokai platesnė.


Lietuvoje Pasaulinė orumo diena minima skatinant mokinius ir studentus labiau pasitikėti savimi. Minint šią dieną, piliečiai kviečiami grįžti į mokyklas ar universitetus ir su jaunąja karta kalbėtis apie orumą, pasidalyti savo istorijomis iš mokyklos ar studijų laikų, atskleisti, kaip pasitikėti savo jėgomis, didinti savivertę. Lietuviai taip pat raginami jaunimą pasiekti ir per socialinius tinklus – ten išsakyti savo mintis apie orumą.

REKLAMA


„Ne kartą teko girdėti iš aplinkinių, kad mes, lietuviai, esame per daug savikritiški. Deja, savižudybių statistika Lietuvoje rodo, kad susiduriame su rimtomis problemomis dėl pasitikėjimo savimi, patyčių, savivertės. Suprantame, kad per vieną dieną to gražiais žodžiais nepakeisime, bet tylėjimas apsimetant, kad problemos nėra, padėties tikrai nepagerins“, – sako Pasaulinės orumo dienos Lietuvoje iniciatorius, „Global Shapers“ narys Darius Tamauskas.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: apie žmogiškąjį orumą, metro Lietuvoje ir papildomą socialinę pašalpą


Žalia šviesa metro statybai


Po ilgų diskusijų Seimas leido Lietuvoje plėtoti naują viešąjį transportą – metro. Entuziastai džiūgauja: atvertas kelias investicijoms, kartu žengtas žingsnis mažesnių spūsčių link. Tačiau ko reikia, kad prasidėtų reali statyba?


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Seimas, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą ir vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą.


Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujai viešojo transporto sistemai – metropolitenui – sukurti. Įstatyme nustatyti metropoliteno sistemos planavimas, projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose būtų įgyvendinami metropoliteno projektai, investuotojų ir metropoliteno projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos bei bendrieji tarpusavio santykių principai.


Šiandienos aktualijos: apie žmogiškąjį orumą, metro Lietuvoje ir papildomą socialinę pašalpą


Taigi iš esmės uždegta šalia šviesa metro atsiradimui. Ir ne tik Vilniuje. Tikėtina, kad savo metro galėtų turėti Kaunas ar Klaipėda. Klausimas galėtų būti, kuris pirmas?


Prieš penkiolika metų susibūrė ir aktyviai veikia organizacija „Metro sąjūdis“, įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus metro“. Jos domisi daugiaaukščio eismo naujovėmis, nagrinėja su metro susijusią patirtį pasaulyje, svarsto iškylančius klausimus, telkia specialistus ir rėmėjus. Ir visą tą laiką tiki, kad metro Vilniuje turi būti, nes tai bene vienintelis būdas sumažinti spūstis.


„Nors metro įvairiuose Europos miestuose egzistuoja daugiau nei šimtą metų, prireikia ištisų dešimtmečių, kad idėjos šalininkai įtikintų skeptikus metro nauda. Ne išimtis – ir Vilniaus metro. Dar Sovietų Sąjungos laikais pradėti įgyvendinti projektavimo darbai nutrūko dėl politinių sumetimų. Tuo metu galvojome apie nepriklausomybę, o ne apie metro. Panašiai nutiko ir Rygoje. Tačiau dabar galime ištaisyti padėtį. Ir labai džiugu, kad Seimui užteko politinės valios priimti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą“, – sako „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.


Nors, kalbėdami apie metro Lietuvoje, visų pirma minime sostinę, tai dar nereiškia, kad būtent Vilniuje ir rasis metro. Kitas žingsnis – savivaldybių sprendimas. „Dabar viskas priklauso nuo miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jie turi apsispręsti, ar jiems reikia metro, ir bendrajame plane numatyti trasas. Kol kas tos trasos nenumatytos, ir tai – didelė klaida. Kai jos bus, investuotojai atvažiuos ir žiūrės, kokią trasą kuriame mieste jiems geriausia rinktis. Atliks skaičiavimus, teiks siūlymus. Galiu tik patvirtinti, kad didelės įmonės domisi galimybėmis investuoti į mūsų metro“, – teigia J. Zykus.



Plačiau šia tema galite paskaityti rubrikoje „Mieste“.


Šiandienos aktualijos: apie žmogiškąjį orumą, metro Lietuvoje ir papildomą socialinę pašalpą


Papildoma socialinė pašalpa – paskata įsidarbinti


Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per vieną šių metų pirmojo pusmečio mėnesį socialines pašalpas gavo vidutiniškai 75 617 asmenų, arba 2,69 proc. visų mūsų valstybės gyventojų. Šioms pašalpoms mokėti per nurodytą laikotarpį teko atseikėti 36,76 mln. eurų iš specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Daugiausia socialines pašalpas gaunančių asmenų gyvena Kalvarijos savivaldybėje (9,41 proc. visų šios savivaldybės gyventojų) bei Lazdijų (8,34 proc.), Ignalinos (7,81 proc.) ir Pakruojo (6,47 proc.) rajonuose. Teisę teikti tokias pašalpas mūsų valstybėje gyvenantiems asmenims, kai suaugę gyventojai yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, pašalpų dydžius ir šios paramos teikimo sąlygas nustato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.


Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl jos skyrimo metu atitinka visus šiuos reikalavimus:


1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendra vertė neviršija minėto įstatymo nustatyto turto vertės normatyvo (šią patikrą pagal asmens prašyme-paraiškoje nurodytus minėto turto duomenis atlieka pašalpos skyrėjas – savivaldybės administracija);


2) gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (VRP) bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (nuo šių metų sausio 1 d. VRP dydis yra lygus 122 eurams vienam asmeniui per mėnesį);


3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų: dirba, yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gydosi stacionare, prižiūri ar augina vaiką (-us) (įvaikį (-ius)) iki 3 (8) metų, yra paskirtas fizinio asmens globėju ar rūpintoju, mokosi.


Visą šį straipsnį rasite rubrikoje „Aktualu“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)