Krašto apsaugos ministras atskleidė, kam skiriamas dėmesys „Zapad 21“ karinėse pratybose

Krašto apsaugos ministras atskleidė, kam skiriamas dėmesys „Zapad 21“ karinėse pratybose


Latvijoje su Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kaimyninių valstybių ir Lietuvos vertinimai dėl „Zapad 21“ pratybų sutampa.


„Galima sakyti, mes vienodai vertiname šias pratybas. Jos kelia ne tik įtampą, bet ir naujus iššūkius, nes mes turime įsivertinę tuos scenarijus, tai. ką mes matome ir kokią informaciją turime, reikia priimti atitinkamus sprendimus, kurie atsižvelgiant į šias pratybas, stiprintų mūsų gynybą“, – Eltai po ministrų susitikimo sakė A. Anušauskas.


Ministro vertinimu, vienas iš šių metų pratybų išskirtinumų yra tai, kad Rusijos ir Baltarusijos kariai pratybose didelį dėmesį skyrė pasirengimui kovoti su pranašesnes karines technologijas turinčiais priešininkais, o taip taip pat verčia Lietuvą ir sąjungininkus stiprinti savo pajėgumus.


„Sakyčiau, skirtumus mes matome. Dabar iš esmės scenarijus krypsta ir pratybos vyko panaudojant priemones, kovojant su technologiškai pranašesniu priešininku. Be abejo, matėme ir nemažai radioelektroninės kovos priemonių, būtent tas scenarijus ir tos priemonės ir mums patiems iškelia nemažai iššūkių. Mes irgi turime turėti didesnius pajėgumus šioje srityje. Daugiau radioelektroninės kovos priemonių. Nesakau, kad jų neturime, bet vis dėlto pajėgumus reikia stiprinti“, – sakė A. Anušauskas.

REKLAMA


Pasak ministro, visos keturios susitikime dalyvavusios valstybės organizuotą nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinę ataką. Toks Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmas, A. Anušausko teigimu, taip pat yra šiemet vykstančių „Zapad“ pratybų išskirtinumas.


„Kai kalbame apie šias pratybas, jų išskirtinumas tai, kad tuo pačiu metu vyko ir hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš visas kaimynes. Pirmiausiai Lietuvą, paskui Latviją, Lenkiją. Tai vyksta iki šiol. Galbūt nėra tiesioginių sąsajų, kad tai būtų pratybų scenarijaus dalis, bet tai, kad vienu metu vyksta ir hibridinė ataka, ir „Zapad“ pratybos, aišku, sukelia įtampą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras, kartu patikslindamas, kad įtampa auga ir dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sutelkto pareigūnų skaičiaus.


„Įtampa pasireiškia tuo, kad pasienyje šalys yra sutelkusios pasienio apsaugos pajėgumus, gal ne karinius vienetus, bet karius, kurie padeda pasienio apsaugai. Žinoma, kad iš mūsų pusės yra vertinimai, jog tokia įtampa gali sukelti ir provokaciją iš kitos pusės. Mes to nenorime, bet atmesti prielaidų irgi negalime“, – aiškino jis.

REKLAMA


Vis tik ministras akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos karių bandymų įvykdyti provokacijas iki dabar šių metų pratybose fiksuota nebuvo.


„Kalbant apie karinį aspektą, tai tiesiogiai provokacijų nebuvo. Bet jeigu kalbėtume apie tai, kas vyksta pasienyje, tai žinoma, mes matome pasieniečių įžengimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvos teritoriją, be abejo, tai, kas vyksta su nelegalais, kaip Baltarusijos pusė su jais elgiasi. Šiuos dalykus visi žino, visi mato“, – teigė A. Anušauskas.


Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO.


Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.