Baltarusijai antradienį pranešus, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės Minske personalas bus mažinamas iki minimumo, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad tokiu būdu Aliaksandro Lukašenkos režimas tik dar labiau save izoliuoja.

„Interpretacija šito sprendimo yra labai paprasta. Net nelabai stebina sprendimas minimizuoti mūsų atstovų Baltarusijoje skaičių iki to skaičiaus, koks liko. Tai rodo tik Baltarusijos režimo norą saviizoliuotis ir tapti dar labiau priklausomu nuo didžiosios kaimynės“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė G. Nausėda ir pažadėjo, kad Lietuvos atsakas pastarajam Minsko sprendimui bus.

„Mes apgalvosime savo sprendimus, ir tie sprendimai bus“, – pažymėjo prezidentas.

Anot Lietuvos vadovo, Baltarusijos režimo saviizoliacija nieko gero kaimyninei valstybei ir joje gyvenantiems žmonėms nežada.

„Kaip rodo visų kitų valstybių patirtis, tokios pastangos saviizoliuotis, atsiriboti nuo išorinio pasaulio dažniausiai baigiasi blogai ir liūdnai pačiai šaliai, pirmiausiai jos žmonėms“, – teigė jis, kartu konstatuodamas, kad oficialiajam Minskui Baltarusijos gyventojai nė kiek nerūpi.

„Tenka konstatuoti, kad šiandien žmonių interesai, pilietinės visuomenės interesai yra mažiausiai Baltarusijos režimą dominantis dalykas. Režimas rūpinasi tik savo išlikimu bet kokia kaina“, – teigė G. Nausėda.

Antradienį Baltarusija pranešė, kad šalyje veikiančią Lietuvos ambasadą mažina iki minimumo. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą argumentuoja Lietuvos iniciatyvomis, kurios esą yra nedraugiškos ir skatina konfrontaciją.

Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija akreditavo Baltarusijos demokratinę atstovybę Lietuvoje. Lietuvos URM teigimu, atstovybė akredituota, atsižvelgus į Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos kreipimąsi. Šis sprendimas suteikė oficialų statusą Vilniuje veikiančiai S. Cichanouskajai ir jos komandai.

„Šis sprendimas – tai tęstinė Lietuvos paramos baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei išraiška. Šis žingsnis žengtas, atsižvelgiant į besitęsiančias neteisėtai A. Lukašenkos vadovaujamo Baltarusijos režimo represijas bei smurtą prieš savo šalies gyventojus, kovojančius už savo teises bei laisves ir demokratinę šalies ateitį. Tikimės, kad tai padės Baltarusijos demokratinių jėgų atstovams būti išgirstiems užsienio šalyse“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

G. Nausėda: negalime pradėti jokio dialogo su Rusija, kol nematome teigiamų jos elgesio pokyčių

Trečiadienį Lietuvoje prasidedant Ukrainos reformų konferencijai, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu ir toliau kelia nerimą. Pasak Lietuvos vadovo, negalima pradėti jokio dialogo su Kremliumi, kol jo pasirinkta politika nepasikeis.

„Nerimą kelia ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikalauja tęstinis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina. Kol stebime tokius Rusijos veiksmus, privalome išlaikyti griežtą ir nekintančią poziciją Rusijos atžvilgiu“, – trečiadienį prieš prasidedant Ukrainos reformų konferencijai žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad Europos Vadovų Taryboje jis ne kartą yra pabrėžęs, jog Vakarams su Rusija pradėti dialogą bus galima tik tuomet, kai Kremlius pakeis savo elgesį.

„Europos Vadovų Taryboje birželio mėnesį pareiškiau ES lyderiams ir noriu pasikartoti: negalime pradėti jokio dialogo su agresyviu režimu, kol nematome jokių teigiamų jo elgesio pokyčių“, – tvirtino G. Nausėda.

Tuo metu Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkojo Lietuvai už paramą Ukrainos suverenumui, nuoseklios užsienio politikos Rusijos atžvilgiu palaikymą bei kartu pažymėjo, kad ateityje Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas turėtų būti dar glaudesnis.

„Lietuva visada kietai palaiko Ukrainos suverenitetą, vientisumą ir yra viena iš aktyviausių lobistų, kad būtų išlaikytos ES sankcijos (Rusijai – ELTA)“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis.

Trečiadienį prasidėjusioje Ukrainos reformų konferencijoje Lietuvos ir Ukrainos vadovai kreipsis į tarptautinę bendruomenę, siekdami jos dėmesio ir paramos Ukrainos reformoms kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.