Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei neapibrėžtumas užsitęs, Vyriausybei gali tekti daug ką daryti pačiai, nes bankinė sistema gali svariai neprisidėti prie ekonomikos palaikymo.

Jos teigimu, dabartinė Lietuvos ekonominė situacija yra kiek palankesnė nei 2008 metais.

„Ir sutikčiau, kad Lietuva yra geriau pasiruošusi ekonomikos lėtėjimui nei 2007-2008 metais, ir vis dėlto pastebėčiau, kad yra keletas labai panašių dalykų. Pirmiausia tai yra euro zona, tai yra visai kitas pasaulis. Jei mes būtume turėję eurą 2008 metais, pasekmės mūsų ekonomikai būtų buvusios kur kas menkesnės nei mes turėjome, tai yra faktas. Mes visiškai neturime valiutos kurso rizikos ir mes turime euro zonos paramos mechanizmus“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo narė.

Visgi, kaip teigė I. Šimonytė, ji pastebinti ir panašumų su prieš daugiau nei prieš dešimtmetį vykusia krize.

„Tačiau kas yra panašu, kad mes grimztame į tokį dumblą ir nežinome, kur yra dugnas, nuo kur atsispirsime. Ta prasme neapibrėžtumo yra labai daug ir tokiame neapibrėžtume yra sunku naviguoti. Kitas panašumas – jeigu kalbėsime apie Vyriausybės paramos planą ekonomikai, (...) pusė to plano remiasi prielaida, kad bankai aktyviai dalyvaus ekonomikos palaikyme. Šita prielaida yra drąsi, aš taip mandagiai pasakysiu. Jei neapibrėžtumas užsitęs, Vyriausybei gali tekti daug ką daryti pačiai, nes bankinė sistema gali neprisidėti prie ekonomikos palaikymo taip, kaip Vyriausybė dabar tiksi“, – sakė ji.

Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.

Vyriausybė pagal planą iki trijų mėnesių mokėtų savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 250 eurų išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.

Pagal planą, valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.

Efektyviai sveikatos priežiūros ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai būtų skirta 500 mln. eurų.

Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.