Prezidentas pasirašė 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ir su juo susijusius mokesčių įstatymus, taip pat socialinio ir sveikatos draudimų fondų biudžetus reglamentuojančius įstatymus.

„2023 metų biudžetas subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu. Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka.

Dėl to mano ankstyvos pastangos įtikinant biudžeto formuotojus per energetikos krizę irgi elgtis drąsiai tapo bendromis visų pastangomis ir kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą. Kitiems metams suplanuotos didesnės elektros, dujų kompensacijos gyventojams, sparčiau nei anksčiau didinamos žmonių pajamos, pensijos, numatyta adekvati parama verslui“, – teigė Prezidentas, pabrėždamas, kad politinis konsensusas dėl ekonominių grėsmių formavosi ne iš karto.

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, 2023 m. biudžete dirbantiems asmenims numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas nuo 540 iki 625 eurų (16 proc. padidėjimas). Minimali mėnesinė alga kitais metais pasieks 840 eurų arba 15 proc. daugiau nei šiemet. Didės mokytojų, pedagogikos darbuotojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno darbuotojų, socialinės srities darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų darbuotojų atlyginimai.

Nuo 2020 m. ketvirti metai iš eilės pensijos bus indeksuojamos papildomai. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didės 65 eurus ir pasieks 575 eurus, neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija padidės 60 eurų (pasieks 542 eurus). Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyta 714 mln. eurų.

Verslui numatytos dalinės elektros kompensacijos, galimybė atidėti mokesčių sumokėjimą ir kitos likvidumo ir investicijų priemonės.

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, 2023 metų biudžeto patvirtinimas yra ne procesų pabaiga, o tik pradžia. Ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijos operatyviai įgyvendinti infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui. Būtina atidžiai vertinti energetikos kainų pokyčius, infliacijos poveikį ir atitinkamai Vyriausybei proaktyviai reaguoti, jeigu paramos gyventojams ar verslui reikėtų daugiau, nei numatyta.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo prioritetas didinti sveikatos paslaugų, tokių kaip vaikų ankstyvoji reabilitacija ar slauga, prieinamumą turi būti įgyvendinamas kuo anksčiau, ir ne popieriuje, o žmonėms realiai pajaučiant paslaugų prieinamumo pagerėjimą.

Neužbaigtos reformos, tokios kaip mokesčių reforma ar ilgalaikės priežiūros (slaugos-globos) reforma, Prezidento nuomone, yra viešojo darbo kokybės trūkumas. Įgyvendinant 2023 m. biudžetą reikalingi realūs rezultatai reformuojant greitąją medicinos pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugų reformoje, žmonių su negalia teisių apsaugos pertvarkoje, užtikrinant lygaus starto ir ankstyvojo ugdymo galimybes kiekvienam šalies vaikui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, šeimos socialinės ir ekonominės padėties.