G. Skaistė: svarbu, kad už dabartinius „antiinfliacinius“ sprendimus ateities kartos nebūtų priverstos mokėti per didelės kainos

G. Skaistė: svarbu, kad už dabartinius „antiinfliacinius“ sprendimus ateities kartos nebūtų priverstos mokėti per didelės kainos


Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad naujų „antiinfliacinių“ priemonių įvedimo galimybes ir poreikį būtina įvertinti tiek per gyventojų perkamosios galios palaikymo, tiek ir brangstančios valstybės skolos kaštų aspektus.


Nors kai kurie opozicijos atstovai tvirtina, kad mąstymas, jog itin aukštos infliacijos kontekste pirmiausiai reikėtų rūpintis biudžeto deficitu, apskritai turėtų būti „baustinas“, finansų ministrė pabrėžia, jog valstybės išlaidas didinantys sprendimai turi būti „subalansuoti“.


„Visos dedamosios yra svarbios. Tame tarpe svarbus ir socialinis aspektas, kad išsaugotume žmonių perkamąją galią ir padarytume, jog pažeidžiamiausioms grupėms tas infliacijos poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis. Bet tuo pačiu reikia turėti omenyje, kad visos papildomos priemonės yra brangios ir mes turime užtikrinti fiskalinį tvarumą“, – sako G. Skaistė.


Sprendimai, skirti suvaldyti šiuo metu dėl spartaus kainų augimo kylančius iššūkius, negali būti priimami, kainą už juos tiesiog nukeliant į ateitį, akcentuoja ministrė.


„Svarbu užtikrinti, kad ateities kartos nebūtų įpareigotos mokėti pernelyg didelę kainą už dabarties sprendimus“, – tikina G. Skaistė.

REKLAMA


Kai kuriems ekonomistams raginant neskubėti jau dabar priiminėti naujų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi tokie sprendimai dar labiau išaugintų ir taip jau brangstančią valstybės skolą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė atkirto, kad mąstymas, jog dabartinėmis kainų augimo sąlygomis pirmiausiai reikėtų rūpintis valstybės deficitu – turėtų būti „baustinas“. Socialdemokratė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.


Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“


Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.

REKLAMA


Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.


Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.


„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.


Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.











Daugiau >>